LURDAS - tai 400 m aukðtyje virð jûros lygio, miestelis, 1858-02-11 iðgarsëjæs bei tapæs ðventàjà vieta.



Taigi, jau 152 metai nuo Ðvè. Mergelës Marijos apsireiðkimo maþame Prancûzijos pietvakariø Lurdo miestelyje, Massabellio kalno grotoje keturiolikmetei vietos mergaitei Bernadetai Subirous. Ðventoji Mergelë paragino Bernadetà tam tikroje vietoje kasti þemæ. Toje vietoje iðtryðkæs ðaltinis, kurio vanduo iðgydæs daugybæ ligoniø. Garsas apie stebuklingà vietà labai greitai paplitito po visà pasaulá.


Maldininkai iki ðiol traukia á Lurdà, kur pastatyta didelë Dievo Motinos bazilika. Prie Lurdo Apsireiðkimo grotos trykðtanèio ðaltinio vanduo padeda atgauti:

• regëjimà akliesiems,
• atsistoti nevaikðtantiems,
• iðgydo sunkiausias ligas.

Ðiandien, Lurdas yra tapæs neatsiejama liaudies pamaldumo dalimi. Po pasaulá paplito milijonai Lurdo grotø, o daþnoje baþnyèioje stovinti mëlyna mantija apsisiautusios Marijos statula priklauso taip pat Lurdo fenomenui.

Anot raðytiniø ðaltiniø, baþnyèios sudaryta medikø ir teologø komisija oficialiai yra patvirtinusi daugiau kaip 60 èia ávykusiø stebuklingø iðgijimø, (paskutinis patvirtintas 2005 metais), taèiau yra uþfiksuoti tûkstanèiai oficialiai nepatvirtintø iðgijimø, kurie ávykdavo iðgërus stebuklingojo ðaltinio vandens ar juo nusiprausus.


Svarbiausios su Lurdo apreiðkimu susijusios datos:

• 1858 metais vasario 11 d. – liepos 16 d. ávyksta Ðvè. Mergelës Marijos apsireiðkimai Bernadetai Subirous.
• 1862 metais Tarbes vyskupas Laurence pripaþino apsireiðkimo antgamtinæ kilmæ.
• 1866 metais liepos 29 d. Bernadeta tampa vienuole.
• 1879 metais balandþio16 d. mirðta Bernadeta.
• 1933 metais gruodþio 8 d. popieþius Pijus XI Bernadetà Subirous paskelbë Baþnyèios ðventàja.
• 1983 metais Lurde lankësi Jonas Pauliaus II ir tapo pirmuoju popieþiumi oficialiai apsilankiusiu ten.
• 1992 metais popieþius Jonas Pauliaus II vasario 11-àjà – Lurdo Dievo Motinos liturginæ ðventæ – paskelbë Pasauline ligoniø diena.