Elyte,

Juk kartais būna ir takai nelygūs
Ir apsiniaukes rudenio dangus
Ir kartas žodžiai lyg erškėčiai dygūs
Užtemdo tai, kas buvo taip brangu.
Prabėga metai tarsi kloniais rūkas
Tarsi daina vakarė sutemų
Nuskriejo tarsi lengvas pūkas
Pavasariai pribarstė žiedlapių baltų.
Jų buvo ir prasmingų ir laimingų
Jų buvo tarsi akmenys sunkių
Todėl šiandiena iš širdies Tau linkim
Daug daug sveikatos, džiaugsmo, kantrybė