Brangioji Močiute,

Tau pavasario šilką įpinsiu į dainą,
Žalios vasaros saule apgaubsiu pečius –
Tegu rudenio vėtros svajonių negainios,
Tegu tėviškės soduos ramybė Tau bus:

Ten, Močiute, nesu savo ilgesį baltą
Per palaukės medžius ir per pievas gėlių.
Tau iš meilės nunersiu svajonių apsiaustą
Ir uždėsiu ant senstančių Tavo pečių.

Daug dienų ir dar metų ilgų Tau linkiu.
Daug sapnų iš jaunystės, Močiut, Tau nešu.