» Žmogus, lapė ir vilkas

 TOP meniu » Pradžia » Sielai » Pasakos » Pasakų kategorijos » Pasakų temos » Įgarsintos pasakos » Visos pasakos

Kartą žiemos laiku važiavo žmogus iš turgaus ir vežėsi pilną statinę silkių. Lapė, užuodusi silkių kvapą, pasivijo žmogų ir prašo:
- Pavėžėk mane kokį kelio galą.
Negaliu, - sako žmogus. - Sunkiai važiuoju. Tai leisk bent kojelę į vežimą įdėti.
- Dėk jau tą kojelę.
Po kiek laiko lapė vėl zaunija:
- Leisk ir antrą kojelę į vežimą įkelti!
- Kelk tą savo kojelę, - sako žmogus.
Po valandos lapė įsiprašė vežiman su trečiąja kojele, o netrukus ėmė kaulyti, kad žmogus pavėžėtų jos ketvirtą kojolę.
Žmogus sako:
- Jau tu visa nori į vežimą įsiristi, mano ir arklys nebepatrauks.
- Ką tu, - šokosi lapė. - Aš visai nenoriu į vežimą įlipti, priimk tik tu mano kojeles ir uodegėlę, o jau aš pati pėsčia eisiu.
Žmogus nusijuokė iš lapės kalbos ir leido:
- Dėk jau tas kojeles ir uodegėlę į vežimą, o pati paskui vežimą bėk.
Lapė, į vežimą įsiritusi, visas silkes iš statinės ant kelio išmėtė, ir pati, žmogui nematant, iššoko. Tada silkes susirin­ko, į pagirį nusinešė ir skaniai sau ėda. Kur buvęs, kur nebu­vęs pasisuko vilkas ir pamatė lapę silkes beėdančią.
- Laba diena, kūmute, iš kur tiek žuvies beturinti?
- Buvau žvejoti, - sako lapė.
- Kūmute, duok ir man paragauti.
Lapė nusviedė vilkui pačią menkąją silkelę.
- Duok daugiau, kūmute, - prašo vilkas. - Tavo žuve­lės labai skanios.
- Negaliu, aš pati alkana. Eik, meldžiamasis, ir pasižvejok.
- O kame tu žvejojai? - klausia vilkas.
- Aš tau parodysiu, ar man gaila?
Vakare, kai visi sugulė, lapė nuvedė vilką į vieną kaimą prie prūdo ir sako:
- Kad nori žuvies gauti, kišk uodegą į eketę. O įkišęs laikyk tol, kol žuvys į uodegą sukibs.
Vilkas įkišo uodegą ir laiko. Pradėjo vilkui uodega šalti, tas nebeapsikentęs ir sako:
- Kūmute, neištversiu, trauksiu uodegą lauk.
- Kentėk, kūmai, kentėk, dar tik mažosios žuvelės kimba. Valandą pabuvęs, vilkas vėl sako:
- Oi kūmute, man jau visiškai prastai, uodega dideliai Šalti pradėjo. Jau trauksiu lauk.
- Kentėk, kūmai, kentėk, kol didžiosios žuvys ims kibti. Vilkui bekenčiant, ir eketė užšalo. Jau ir aušti pradėjo.
Vilkas lapei sako:
- Ar jau galiu traukti uodegą laukan?
- Jau gali, - sako lapė.
Traukia traukia vilkas uodegą, mato - ištraukti nebegali.
- Kūmute, tu mano uodegą įšaldei, - nesavu balsu sus­taugė vilkas.
- Kas, ar aš, meldžiamasis? Tai didelės žuvys sukibo, už­tat ir nevalioji ištraukti.
Kiek besirangė vilkas, kiek besitampė - uodega nė iš vie­tos. O lapė dūmė tolyn nuo prūdo ir, bėgdama per kaimą, šau­kia:
- Bėkit, bėkit, kiemionys, vilkas visas jūsų žuvis prūde sugaudys.
Lapė sukėlė didelį klegesį: subėgo viso kaimo bobos vil­ko mušti: kas su pečiadengte, kas su šluota, kas su skujine, kas su liže, kas su pagaliu degančiu, kas su kočėlu, kas su kultuve - vis vilko kailio skalbti. Vilkas, pamatęs tokią daugybę bobų atbėgant, o visas bobas su įrankiais, pabūgo, mato, kad čia nebus dorybės, sukos į rinkį kaip vijurkas, trau­kė uodegą lauk, kiek bevaliodamas. Uodega nutrūko, pats vilkas, pakol šalin pabėgo, gavo keletą smūgių per šonus, o uodega liko eketėj, žuvimis apkibusi. Bėga vilkas, iš apmau­do staugdamas, lapės ieškoti, už nuoskaudą keršyti.
O ta, boboms prie prūdo sulėkus, aplakstė trobas, apšniukštinėjo pečius ir, radusi kepamų dešrų, susimaustė ant kaklo, užsinešę ant apsnigto šieno kūgio ir ėda.
Atsekė ją vilkas pagal dešrų kvapą ir klausia:
- Oi kūmute, kam tu mane apgavai? Ir uodegos netekau, ir žuvų negavau.
- Kas, ar aš? - sako lapė. - Reikia mokėti žvejoti.
- Ką ten valgai taip gardžiai? Mesk ir man kąsnelį, - net seilę ryja išbadėjęs vilkas.
- Pati esu alkana, tai traukiu savo žarneles ir ėdu. Še kąs­nelį.
Lapė numetė dešros kąsnelį, vilkas kapt prarijo - gardu, nėr ko sakyt.
- Ar aš galėčiau savo žarnelių paėsti? - klausia vilkas.
- Žinoma, galėtum. Tik čia pilvą prasirėžk ir trauk. Vilkas prasirėžė, bet žarnelių jam neteko paragauti - ėmė ir pastipo.
O lapė dar ilgai gudrybėmis vadavosi, kol žmogus iš jos kailio lapinę pasisiuvo.
G a i r ė s » Lietuvių liaudies pasakos » Pasakos apie gyvūnus » Pasakos apie lapes » Pasakos apie vilkus » Pasakos apie gudrumą

Žmogus, lapė ir vilkas

• 2019 Rugsėjo 16 d. Pirmadienis.

• Rudosios Žemės KIAULĖS (Šerno) metai (iki 2020-01-24)

• Pasveikink varduvininkus: Edita , Eufema , Eufemija , Jogintė , Kamilė , Kiprijonas , Kornelija , Kornelijus , Kornelis , Liaudvilas , Liaudvilė , Liaudvyda , Liaudvydas , Liaudvydė , Liudmila , Pimė , Rimgaudas ,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Rumšiškių apžvalgos bokštas..Tai 15 metrų aukščio bokštas Kauno marių regioniniame parke, jo statyba atsiėjo maždaug 90 tūkst. litų ir yra mokamas, į jį įkopti galima tik nusipirkus Rumšiškių liaudies muziejaus bilietą.....

Lietuvos liaudies buities muziejus..... tai muziejus po atviru dangumi, atidarytas 1974 m. Rumšiškėse, prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje. Tai didžiausias ir žinomiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje, beto...

Lietuvos jūrų muziejaus akvariumas..... Lietuvos jūrų muziejaus akvariumas įkurtas istoriniame pastate – Nerijos forte arba dar vadinam Kopgalio tvirtovėje, Kuršių nerijos smaigalyje. Muziejus ir akvariumas forte atidarytas 1979 metais...

Pasakų autoriai

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) pasakos kilmę ar autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos pasaka - brūkštelkit mums :))

Eiliuotos pasakos.....EILIUOTOS PASAKOS - dažniausiai tai surimuota - derinant panašaus skambesio žodžius, kas suteikia pasakai savotiško skambesio..
Kaip geriami alkoholiniai gerimai?..... TEKILA: lyžtelėjau – išgėriau – užkandau. KONJAKAS „DRUŽBA“: atidariau – uždariau...
Eilėraščiai apie mirtį..... Saulėlydį rausvą lydėjo, Užgesdamos akys karių. Daugiau jie, daugiau neregės jau, Vakario dangaus žiburių...