Kartà lokys su lape susidëjæ nusipirko puodynëlæ sviesto ir paslëpë jà po tankia egle. Paslëpë, o patys paëjo á ðalá ir atsigulë snûstelti prieð saulutæ. Gulëjo gulëjo, tik lapë kad suriks: „Gerai, einu!"- pakilo ir nulëkë tiesiai prie puodynës su sviestu ir kaipmat nuëdë gerà treèdalá; Gráþo lapë pas loká, o ðis ir klausia, kur ji buvusi ir kodël jos snukis blizga.
Lapë sako:
Negi tu nesupratai, að buvau pakviesta á krikðtynas.
Ak va kaip! O kuo vardu vaikas?
Pavirðëlis,- tarë lapë.
Vël jie sugulë, ir vël lapë paðokusi suriko: „Gerai, einu!"- ir kuo greièiau prie puodynës. Ðá kartà ji taip pat pasistiprino kaip reikiant, o kai sugráþo, lokys vël paklausë, kur ji buvo dingusi. Negi tu nesupratai, kad að vël buvau pakviesta á krikðtynas,- sako lapë.
O kuo vardu vaikas?
Puselë,- atsakë lapë.
Lokys pagalvojo: „Koks keistas vardas",- bet nesuko sau galvos, ëmë þiovauti ir kaipmat uþmigo. Nusnûdo jis truputëlá, ir vël atsitiko kaip anksèiau. Lapë paðokusi suriko: „Gerai, einu!"- ir puolë prie puodynës. Sugráþo ji pas loká ir vël pasakë buvusi krikðtynose, o lokiui paklausus, kuo vardu vaikas, atsakë: „Valgyk liti dupno!"
Vël jie sugulë pamiegoti, o paskui drauge nuëjo prie puodynës, ogi þiûri - sviesto joje lyg nebûta. Lokys ëmë plûsti lapæ, o ðioji - loká. Lokys sako, kad kol jis miegojo, lapë visà sviestà suëdusi, o lapë jam atsako, kad jis suëdæs, kol ji miegojusi.
Zinai kà,- sako lapë,- dabar mes patikrinsim, katras mûsø suëdë sviestà. Gulkimës vël pamiegoti prieð saulutæ, o kai nubusim, pasiþiûrësim, katro uþpakalis blizga - tas ir bus suëdæs sviestà.
Aiðku, lokys tuètuojau sutiko - jis mat þinojo, kad neëdë sviesto,- ir ramiausiai uþsnûdo prieð saulutæ. O laputë tuo tarpu patyliukais nusëlino prie puodynës, sugrandë likusá sviestà ir gráþusi iðtepë juo lokiui uþpakalá, o pati lyg niekur nieko atsigulë. Pabudo jie, o sviestas nuo saulës iðtirpæs - ir pasirodë, kad sviestà suëdë lokys.
G a i r ë s » Trumpos pasakos » Lietuviø liaudies pasakos » Pasakos apie gyvûnus » Pasakos apie lapes » Pasakos apie meðkiukus