Jaučio trobelė :: Kosto Kubilinsko pasakos

» Jaučio trobelė :: Kostas Kubilinskas

Buvo storas Bajoras
Garbiniuota barzda.
Vaikštinėjo Bajoras
Su gumbuota lazda.

Vaikštinėjo po orą
Dvaro ponas puikus,
O pas poną bajorą
Jautis arė laukus.

Jautis kratinio kūlį
Tepaprašė tiktai,-
Ponas jautį prikūlė
Ir pagrasė piktai:

- Nepatinka dirvonai,
Tai į puotą kviečiu.
Sudoros tave ponai
Ten už skobnių plačių.

Jautis poną pakratė,
Net pastiro barzda,
Ir į žemę taip metė,
Kad sulūžo lazda.

Bėga jautis kiek gali
Iš bajoro laukų
Ir sutinka gaidelį
Su kuoduočių pulku.

- Man, gaideli, įgriso
Pono duona sunki.
Aš trobelę statysiu,-
Gal ir tu sutinki?

- Kam gi trobą statytis?
Tu supraski mane:
Šiltos pono vištidės,
Daugel miežių svirne.

Brenda jautis per upę
Nerangia žingine.
Žiūri - žąsinas tupi
Prie upelio klane.

- Kurgi dūlini, jauti,
Taip vėlai vakare?
- Nusibodo vergauti
Pikto pono dvare.

Aš trobelę statysiu.
Gal ir tu sutinki?
Kai šienu apkamšysiu,
Bus trobelė jauki.

- Ne, lik sveikas, jauteli,
Aš gyvent negaliu
Be maurelio, be žalio,
Be kvakučių varlių.

Gausiu aš, girgitonas,
Avižėlių baltų
Ir gyvensiu kaip ponas
Su žąselėm kartu.

Eina jautis nuo kalno.
Rudenėja laukai.
Mato, aviną gano
Dvaro skerdžiaus vaikai.

Jautis avino klausia,
Kaip jį ponas šerias:
- Man atrodo, geriausia
Mudviem trobą suręst.

- Trobą? - Avinas žiuri,
Nesupratęs kalbos.-
Tam, kas kailinius turi,
Nebereikia trobos.

Man bus šilta ir žiemą
Su storais kailiniais.
Sau mekensiu po kiemą
Su ėriukais švelniais.

Kvietė jautis ir ožį
Bėgt nuo pono globos.
Ir ožys jam išdrožė:
- Man nereikia trobos!

Kur nugraušiu skiepelį,
Kur pakrimsiu šaknų,
Atsigersiu upely…
Na, ir taip gyvenu.

Takeliu pro malūną
Jautis slenka - vos vos…
Žiūri - katinas tūno
Prie pelytės olos.

- Katin patin rainasis,
Ko murksai tu lauke?
- Gal ir tu poną mesi
Ir keliausi drauge?

- Neisiu,- katinas niurna,
Pats, dviragi, žinai,
Nors ir ponas pikčiurna,
Bet puotauja dažnai.

O jau aš prie virtuvės
Ištvermingai budžiu,
Nučiumpu iš keptuvės
Aš kulšelių gardžių…

- Katin patin rainuotas,
Vagiliaut negražu.
Išvanos tave šluotos
Pelenuotu ražu.

Jaučiui regis - kiekvienas
Laukia pono globos.
- Ką darysi, aš vienas
Eisiu ręsti trobos!

Jau žemė gruodėjo,
Jau buvo pašalę,
Kai jautis pradėjo
Statyti trobelę.

Vai plušo, vai dirbo,
Jėgų negailėjo.
Ir molio, ir virbų
Trobelei reikėjo.

Pats akmenis mušė
Ir kelmus išrovė.
Pats eglę ir pušį
Ir kirto, ir pjovė.

Kai akmenis rito,
Net ragas nulūžo.
Čia balkis nukrito,
Ten stiklas sudužo.

Jis balkį atstatė
Ir stiklą įdėjo,
Ir pats nepamatė,
Kaip vilkas atėjo.

- Ir paikas tu, jauti,
Kad lūšną stataisi.
- O tu, savanaudi,
Be darbo bastaisi?

Štai ėmęs padėtum,
Trobelė pakiltų,
O žiemą sėdėtum
Ant priekrosnio šilto.

- Nereikia man, jauti,
Trobelės nė svirno,
Lengviau man papjauti
Kur avį, kur stirną.

Ūch! Jautis be juoko
Ant vilko supyko
Ir, stvėręsis kuoko,
Įniršęs suriko:

- Dar tyčiotis drįsi,
Tu girių tirone!
Tuojau suvarysiu
Ragus į pašonę!

- Ū! - vilkas sustūgęs
Dantim sučeksėjo,
Bet, jaučio pabūgęs,
Į mišką nuėjo.

Jau sukosi snaigės
Po lauką, po kelią,
Kai jautis ten baigė
Statyti trobelę.

Jau trobelė pastatyta,
Jau trobelė.įrengta.
Ir kūleliais apkamšyta,
Ir paparčiais uždengta.

Pasistatė pagal ūgį
Trobą rąstų apskritų
Ir sukrovė šieno kūgį,
Dešimt kupetų šiaudų.

Jaučio skobnios ąžuolinės,
Ąžuoliniai ir suolai.
Stovi keturios statinės,
O statinėse - pelai.

Tvoros pyška, speigas šaudo.
Straksi šarka alkana,
O tą šarką vilkas gaudo,-
Nepagauna, ir gana.

Brenda vilkas ligi kelių
Per pusnynus, per gilius…
Ieško pėdsakų kiškelio,
Šaltis krečia kaulelius.

Staugia vilkas ant pusnyne
Balto sniego sūkury.
Stauk, vilkeli, prisiminęs
Jaučio trobą pagiry.

Kas čia daros, kas čia daros
Ūžia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Pjauna gaidį pentinuotą.

O gaidelis: - Kakaryko! -
Ant kartelės tik suriko,
Pasipustė Pentinus
Ir nušustė, pro tarnus.

Lekia vargšas per pusnyną,
Kiek pentinai įkabina.
Gena tūkstantis šunų,
Lipa gaidžiui ant kulnų.

Vėjas ėmė sniegą pusti,
Gaidžio pėdsakus užpustė.
Šunys gaidžio nepagavo
Ir nuo pono lupti gavo.

Kapnojas per girią
Vargšelis gaidys.
Plunksnelės pastirę,
Ir dreba širdis.

Jau snapas nušalo,
Kojelių nejaučia,
Karoliai pabalo,
O pūgos vis siaučia.

Gaidelis pamėlęs:
Gal vilkas užklupt?
Staiga riešutėlis
Po kojomis - pupt!

Gaidys nusigando
Ir plast ant šakos.
Gal ponas ten brenda
Pėdom iš paskos?!

Ir ponas, ir vilkas
Baugino gaidelį,
O vakaras pilkas
Jau apgaubė šalį.

Gaidelis, sulesęs
Šermukšnio uogelę,
Vėl taisos nedrąsiai
Į tolimą kelią.

Raibasis gaidelis
Namų pasigedo:
Sušalęs, išbalęs
Trobelę surado.

Stovėjo prie šilo
Ten jaučio namelis.
Iš kamino kilo
Toks šiltas dūmelis.

Gaidelis nusprendė
Nakvynės prašyti
Ir koja pabandė
Langelį krapštyti.

Snapu į langelį
Pabeldė gaidys:
- Įleiski, jauteli,
Sušalo širdis!

- O kas gi tu būsi?
- Gaidelis iš dvaro! -
Ir jautis rambusis
Duris atidaro.

- Koks speigas, koks oras…
Priglauskite, jauti…
Nedoras Bajoras
Norėjo papjauti.

- Matai,- kalba jautis,-
Sakiau - bus blogai.
Su juo bičiuliautis
Tegali vilkai.

Gaidelis Raudonis
Ir jautis kartu
Gyvena be ponų,
Suktų ir piktų.

Kas čia daros, kas čia daros?
Užia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Pjauna žąsiną pūkuotą.

- Oi vargeli, varge mano! -
Žąsinėlis sugageno,
Nėrė tarnui pro skvernus.
- Girgt! - ir išskėtė sparnus.

Lekia žąsinas, plasnoja
Ir pasispiria dar koja.
Gena tūkstantis šunų,
Lipa tiesiai ant kulnų.

Vėjas ėmė sniegą pūsti,
Pėdas žąsino užpustė,
Šunys bėglio nepagavo
Ir nuo pono rykščių gavo.

Ai, žemelė balta,
Lyg balčiausia žąsis!
Ai, žiemužė šalta,
Lyg bajoro rūsys!

Žąsinėlis sniegu
Brenda, girgsi: - Gir gar!
Pasprukau iš nagų,
Kur bedingsiu dabar?

Šąla snapas platus,
Brenda basas visai.
Jei turėtų batus,
Tai apsiautų jisai.

Nukrypavo sniegu
Prie upelės krantų.
Žąsinėliui baugu:
Kiek ten lapės pėdų!

Surakinta upelė
Storu šaltu ledu.
Šaltinėlio širdelė
Vos bevirpa - gūdu!

Atsigėrė vargšelis
Iš šaltinio skaidraus
Ir nuėjo sušalęs.
Kas gi šaltį sudraus?

Kur balti dobiliukai,
Kur upeliai greiti?
Krinta šerkšno perliukai,
Ne žiedeliai balti.

Žąsinėlis tapnoja.
Gūdžiai ošia giria.
Vargšas perbrido gojų
Tik vėlai vakare.

Žiūri - stūkso pirkutė,
Žiburiukas joje
Mirksi tartum akutė
Gilioje dauboje.

Žąsinėlis pabeldė
Ir prašneko balsu.
- Įsileiskite! - meldė.-
Aš iš dvaro esu.

Atpažino jį jautis,
Atpažino gaidys
Ir nuėjo atšauti
Girgitonui duris.

- Gir gar gar! - girgitonas
Be žąselių baltų.-
Oi, kaip vijosi ponas
Su tijūnais kartu.

Neužmiršiu, kol mirsiu,
Pikto pono skriaudos
Ir dvarų nebegirsiu
Niekados, niekados!

Jaučio pirkioj gyvena
Trys bičiuliai geri.
Jautis krosnį kūrena -
Bus jaukiau kambary.

Kas čia daros, kas čia daros?
Užia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Kerpa aviną gauruotą.

Avinas tik pasikratė
Ir kirpėjus žemėn metė,
Pasipustė, Sau nagus
Ir nušustė per sniegus.

Bėga avinas ir plūsta:
- Pusė kirpta, pusė skusta!
Gena tūkstantis šunų,
Lipa tiesiai ant kulnų.

Vėjas ėmė sniegą pūsti,
Pėdas avino užpustė.
Šunys bėglio nepagavo,
Tik lazdų nuo pono gavo.

Švilpia vėjai gūdūs,
Baltos pūgos skrenda,
Avinas nuliūdęs
Per pusnynus brenda.

Šąla plikas šonas
Ir viena kojelė.
Tik žiaurusis ponas
Taip kankinti gali.

Iš nusiminimo
Avinas subliovė.
Žiūri - tarp kirtimų
Piktas vilkas stovi.

Vilkas balsą kelia:
- Aš tave surysiu!
Iš ragų dūdelę
Sau pasidarysiu.

Kai tave sukrimsiu,
Sėsiu kur po uosiu
Ir linksmai tarp kimšų
Dūdele dūduosiu.

Avinas nelaukė,
Dūmė kiek begali.
Žiūri - gi palaukė!
Pagiry - trobelė.

Avinas uždusęs
Prašės kaip išmanė:
- Įsileisk, brangusis,
Aviną garbanį.

Niekados negrįšiu
Pas nelemtą poną.
Kažin ar pagysiu,
Skauda pliką šoną!

Jautis jam pasiūlė
Šieno krežį pilną:
- Valgyki, bičiuli,
Kol ataugs tau vilna!

Žąsinas gageno,
O gaidys giedojo,
Ir visi gyveno
Pirkioj be pavojų.

Kas čia daros, kas čia daros?
Užia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Pjauna ožį kaltūnuotą.

Tas ožys tarnam pro petį
Drykt padrykt - ir tiek jį matė…
Tarno saujoje barzda,
Pono rankoje lazda.

Ožiui barzdą jie nurovė,
Bet ožys miškan išmovė.
Gena tūkstantis šunų,
Lipa ožiui ant kulnų.

Vėjas sniegą ėmė pusti,
Ožio pėdsakus užpustė.
Šunys ožio nepačiupo,
Piktas ponas juos prilupo.

Kas, vai kas aprašys,
Kaip sunku be namų!
Eina liūdnas ožys -
Neramu, neramu.

- Kaip nesmerkti skriaudos
Dvaro ponų žiaurių?..
Nei barzdos, Nei lazdos
Nuo vilkų neturiu.

Kur nueisiu ašai,
Kas atvers man duris?
Apledėję beržai,
Pučia vėjas šiaurys.

Niekada, niekada
Ši skriauda neužgis.
Ir prisiekė barzda
Ponui keršyt ožys.

Per girias, per niūrias,
Brenda, ilsta visai…
Ak, nejaugi neras
Nė kūtelės jisai?

Pagaliau pagirys,
Ir mėnulis lauke…
Įžiūrėjo ožys -
Dunkso gunkso pirkia.

Dun dun dun! Dun dun dun! -
Rageliu nageliu:
- Įsileiskit vidun,
Po šiaudų stogeliu.

Įsileido draugai,
Ir gyveno penki -
Užpustyti langai,
Bet trobelė jauki.

Kas čia daros, kas čia daros?
Užia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Kepa žuvį pelekuotą.

Privažiavo daugel ponų,
Kunigaikščių ir baronų.
Povo plunksnos už kepurių,
O veidai balti kaip sūrių…

O tarnų! Pilna virtuvė!
Kepa, varto marių žuvį.
Ir Rainys ant „pečenyko”
Jau keptos žuvelės tyko.

Šurkus murkus žuvį čiupo,
Bet tarnai staiga užklupo.
Pasigavę ūsą peša
Ir pas poną Rainį neša.

Ponas rėkia: - Še tau, pani,
Vogt pelėgrauža sumanė!
Girnas po kaklu parišti
Ir į eketę įkišti!

Vienas tarnas Rainį neša,
Kitas tarnas ūsą peša,
Trečias - eketę jau kerta,
O Rainys kad šoks iš karto -

Pasipustė sau nagus
Ir nušustė, per sniegus.
Gena tūkstantis šunų,
Lipa Rainiui ant kulnų.

Vėjas ėmė sniegą pūsti,
Rainio pėdsakus užpustė.
Šunys Rainio nepagavo,
Vėl nuo pono lupti gavo.

Ne, tai ne keliautojas
Brenda per pusnis,-
Slenka vagiliautojas
Katinas Rainys.

Vagiliauti pratinos
Rūmuos per balius.
Šniukštinėja katinas
Paukščių lizdelius.

Jaučio pirkioj šnekasi
Gyvulių svita.
Į langelį plakasi
Zylė sužeista:

- Įsileiskit! Šliaužioja
Katinas žvairys,
Sparną man išlaužė jau
Tas baisus žvėris.

Nesigaili niekieno
Nekaltų lizdų:
Dagiliukų, sniegenų,
Zylių ir strazdų.

Gydo zylę raišąją
Daktaras - gaidys
Ir sparnelį raišioja:
- Ne verkšlenk, sugis…

Atsibastęs katinas
Beldžiasi: - Dun dun! -
Laižo savo letenas,
Prašosi vidun.

- Na, užteks tau šliaužioti,
Katine Rainy!
Gal sparnelių laužyti
Zylei ateini?

Mes neįsileisime
Į namus vagies.
Mes tave nuteisime,
Kad blogai elgies.

Jautį katinas pažino
Ir kerėpla pavadino:
- Na, palauk tu, skėstaragi,
Paminėsi pono vagį!

Baisiai katinas supyko,
Jaučio įnamius paliko
Ir, nukūręs į miškus,
Vėl medžioja paukščiukus.

Ugi žiūri - styro vilkas,
Snukis rudas, kailis pilkas,
Žėri akys lyg žarijos.
Miaukia katinas ir bijos.

- Katin patin, šurkau murkai
Tuoj pusny tave suniurkau!
Ko bastaisi pagiry,
Ar pastogės neturi?!

- Nežudyk manęs, kaimyne,
Tau pranešiu gerą žinią.
Netoli gyvena jautis,
Toks kerėpla savanaudis.

Jeigu nori jautį pjauti,
Aš galiu tau patarnauti.
Eik prie durų ir prašykis,
Pasipjausi - bus laimikis!

- Šurkau niurkau, nieko gero:
Jautis durų neatdaro,
O pro langą lįst baugu,
Gal nudurt smailu ragu.

Aš jau kartą ten buvau,
Kaip mokėjau melavau,
Bet iš kailio jis pažino
Ir duris užsikabino.

- Tu ėriuką pasigauk
Ir kailiuką jo numauk.
Į kailiuką pats įlįsi
Ir trobon įsiprašysi.

Vilkas šypsos: - Sutinku!
Aš avies ieškot slenku.
Tu už gerą žodį gausi
Vakarienei jaučio ausį…

Vilkas avį tuoj pačiupo,
Greitai kailinius nulupo,
Pats jos kailiais apsimovė
Ir prie jaučio durų stovi.

- Jauteli, jauteli,
Atverki duris.
Kojelės nušalę…
Toks vėjas šiaurys!

- O kas gi tu busi?
- Avelė šur-burė! -
Ir jautis rambusis
Pro langą pažiūri.

Ir mato sustirus
Trepsena avelė
- Įleiskime, vyrai,
Kur dings ji, vargšelė? ..

Vos tiktai duris pravėrė,
Vilkas jautį tuoj ir stvėrė,
Įsikibo už ragų,
Dantys braška, net baugu.

- Kakaryko! Kakaryko!
Pulkit kulkit užpuoliką! -
Kirto avinas, ožys,
Žnybo žąsinas šnypšlys.

Kulia tartum spragilais.
Maišos vilkas su pelais.
Snapas žąsino įkaitęs,
Kur pačiumpa - kailis raitos.

Mušė, pešė, laukan rito,
Kol avikailis nukrito.
Žiūri vyrai - tikras vilkas:
Snukis rudas, kailis pilkas.

- Meskim laukan tą bjaurybę! -
Ir visi kartu sukibę
Trenkė vilką ant pusnyno
Ir duris užsikabino.

Guli vilkas kapliadantis.
Uodega tarytum pantis.
Kaulus gelia, dantys tirta.
Varna laukia, kad numirtų.

Ir gajumas! Atsigaivė,
Pasipurtė, pasiraivė:
Skauda šoną, peršti kinką -
Bet į mišką dar nuslinko.

O Rainys ant kalno miaukia
Ir sušalęs vilko laukia.
Pasitikęs meiliai klausia,
Ar palikęs jaučio ausį.

- Aš parodysiu tau ausį!
Ką uždirbai, tą ir gausi! -
Vilkas perpykęs sustaugė,
Čiupo Rainį ir pasmaugė.

Sėdi vilkas ir vaitoja,
Gelia dantį, skauda koją:
Nei pavyti, nei praryti -
Nebeliko kas daryti.

Serga vilkas ir klejoja:
Ant avies į mišką joja…
Kitą rytą varnos rado
Vilką gulintį be žado.

Jautis:
- Mū! Aš jautis! Aš dvylakis
O ragai ragai… lyg šakės!
Tą, kas pulti mus bandys,
Jaučio šakės užbadys.

Gaidys:
- Kakaryko! Kakaryko!
Mes nebijom užpuoliko!
Tą, kas pulti mus bandys,
Užkaposiu aš, gaidys!

Žąsinas
- Girgu gargu - girgitonas!
Kas man vilkas, kas man ponas
Kol gyvenome po vieną -
Ponas kepė mus kas dieną.
Girgu gargu! Gir gar gar!
Mes nebijom jo dabar.

Avinas:
- Turim krežį šieno pilną,
Jau ataugo mano vilna.
Kas - ragu, kas - nagu!
Apsiginsim nuo vilkų!

O ž y s
- Man žila barzda ataugo,
O ragai nuo priešų saugo.
Me ke ke! Me ke ke!
Tegyvuoja mūs pirkia!

[Pabaiga]

G a i r ė s » Ilgos pasakos » Eiliuotos pasakos » Kosto Kubilinsko pasakos » Pasakos apie jaučius » Pasakos apie gyvūnus

Patarimai, kaip prižiūrėti ir valyti virtuvinį kombainą..... Virtuvinis kombainas yra vertingas įrankis kiekvienoje virtuvėje, kuris palengvina maisto ruošimą. Tačiau, kad jis tarnautų ilgai ir veiktų nepriekaištingai, jam būtina tinkama priežiūra ir reguli...

Paskolos pagal skirtingus poreikius..... Paskola gali būti puikus sprendimas norint įsigyti ar renovuoti būstą, taip pat pradedant ar plėtojant savo verslą, žemės ūkiui ar kitiems poreikiams. Su paskola norimi tikslai pasiekiami žymiai g...

Kaip paprasčiau “išgyventi” mėnesines?..... Jeigu norite, kad mėnesinės keltų kuo mažiau diskomforto - pirmiausia reikia pasirūpinti tinkamomis higienos priemonėmis. Paketai šiuo metu vadinami atgyvena. Labiausiai peikiami dėl to, kad jie i...

Apie mus...

Svetainės politika

• rašyti lietuviškai.

• korektiškai.

• be klaidų (to siekiam, bet juk visko pasitaiko, tad pastebėję netikslumų praneškite mums :)).

[... galvojame ...]

Apie mus

Svetainė, atsirado 2004 m. nuo noro nustebinti ir pasveikinti balandžio 1-osios proga. Svetainės pirminis variantas buvo ankedotų rinkinukas, šiuo metu svetainėje gvildenamų temų ratas gerokai platesnis.

Mūsų m i s i j a paprasta, tiesiog nepasimesti interneto platybėse, nors ambicijos gerokai didesnės ir jos veržias pro kraštus. Tik, deja žinios ir ambicijos kartais prasilenkia, tad, kas toliau.. matysim vėliau...

2024 m. - jau 20 metų, kaip mes esam matomi. (Dovanų kuponus, čekius galite siųsti el.paštu [juokauju])

Laima

Kontaktai

Greičiausias ir patogiausias būdas su mumis susisiekti:

• Facebook

• El.paštas: info(eta)ltvirtove.lt arba llaimaa(e t)gmail.com

» Jaučio trobelė :: Kostas Kubilinskas

Pasakų autoriai

Siūlome paskaityti

Apie mus...

Draugai...

Nuotraukų galerija...

Ar žinai įdomybės...

Prapurtome...