Kità kartà buvo labai gudri pana. Ji pasakë:
– Kas mane nukalbës, að uþ to tekësiu.
Daugybë visokiø jaunikiø aplankë jà, bet në vienas negalëjo nukalbëti. Buvæ trys broliai: du gudriu, o treèias kvailas. Gudrieji broliai nutarë joti pas panà, bene galës kaip nukalbëti. Praðosi ir kvailys. Tuodu nenori imti drauge, bet neatsikrësdami leido ir jam joti pas jaunàjà panà.
Iðjojo visi trys. Bejojant keliu, kvailys atrado nustipusià antá.
Nulipæs nuo þirgo, ðmukðt á terbelæ ákiðo. Joja toliau. Kvailys kely pamatë lankà geleþiná – ir tà pasiëmë. Joja tolyn kvailys, mato kely ðpuntà – ir tà á terbelæ. Gudrieji broliai galvoja, kà jis èia daro, visokius niekus rankioja.
– Et, – sako, – kà ten su kvailiu. Jis pats neþino, kà daràs.
Ir atjojo pas panà visi. Pirma áëjo vyresnis brolis, bet, neilgai trukus, iðëjo, nieko nepeðæs. Paskui antrasis – ir tas nieko nepeðë: iðëjo kaip muselæ kandæs. Eina ir kvailys. Áëjæs sako:
– Laba diena, ðaltstribûne.
– Prie mano stribûnos ir antá iðkeptumei.
– Ðe, kepk, – kvailys, iðtraukæs ið terbos, metë pasmirdusià antá.
Pana vël tarë:
– Taukai iðbëgs.
– Ðe ðpuntà, uþkiðkis, – metë jai ðpuntà ið terbos.
– Persprogs, – tarë pana.
– Ðe lankà, apmeskis,kad suverþtø.
Pana nieko nebeturi sakyti. Galvojo galvojo ir tarë:
– Kame tavo þirgas?
– Tarp þiemos ir vasaros.
Jà jau nukalbëjo. Ta net nesuprato – eina paþiûrëti. Teisybë, þirgas buvo pastatytas tarp rogiø ir ratø. Kvailys ir gavo sau uþ paèià graþià turtingà mergaitæ.
G a i r ë s » Trumpos pasakos » Lietuviø liaudies pasakos » Pasakos apie gudrumà » Pasakos apie kvailelius