Driežas su chameleonu buvo dideli bičiuliai: drauge gyveno valgė, drauge prekiavo. Kartą juodu nusigavo į tolimą kaimą nešti kokoso riešutų. Pardavę riešutus, bičiuliai leidosi atgalios bėgo greitai, o chameleonas, kaip jam įprasta, vis stoviniavo į šalis.
- Palauk,- tarė chameleonas.- Kur taip skubi?
- Daug reikalų namie turiu,- atsakė driežas.
- Aš jokių reikalų neturiu ir nenoriu skubėti,- tarė chameleonas
- O aš nenoriu lėtai eiti, drožiam greičiau! - spyrė driežas
- Juk žinai, kad visada lėtai vaikštau,- atsikirto chamt Dievas liepė man pamažu krutėti, nes aplinkui daug priešų, daug akmenų - žiūrėk ir suklupsi. Kai tik užsižiopsosi- bei nors į nagus pakliūsi.
- Na ir šliaužk sau nors kiaurus metus, o man nėra kada! driežas.- Turiu anksčiau namie būti ir...
Sulig tais žodžiais iš už medžių iššoko avinas. Jis išgirdo paskutinius žodžius ir nežinojo, dėl ko kilęs ginčas.
- Aš kaip tik einu į jūsų kaimą ir galių ginčą išspręsti, avinas.- Katras pirmas namus pasieks, gaus iš manęs dovanų.
- Juk tu žinai, koks aš lėtas ėjikas! - tarė chameleonas.
G a i r ė s »
Afrikos liaudies pasakos »
Pasakos apie gyvūnus