Kaip þinote, paprastai vasaris turi 28 arba 29 dienas. Taèiau, pasirodo, kaþkada buvo ir vasario 30-oji... tiesa, tai buvo labai labai senai, bet faktai byloja:

• Ðvedijos karalystë 1700 metais, kuriai tuo metu priklausë ir Suomija, planavo pereit nuo Julijaus prie Grigaliaus kalendoriø, praleidþiant keliamøjø metø papildomas dienas ateinanèius 40 metø. 1700 metai nebuvo keliamieji, taèiau 1704 ir 1708 buvo, tad planas nebuvo teisingas. Taip Ðvediðkas kalendorius tapo pasuktas viena diena á prieká nuo Julijaus kalendoriaus, bet vis deðimt dienø atsiliko nuo Grigaliaus. Ðis nesusipratimas buvo iðspræstas, kai 1712 metais buvo pridëtos dvi papildomos dienos prie vasario, taip atsirandant tais metais vasario 30 d. Ta diena atitiko vasario 29 Julijaus bei kovo 11 Grigaliaus kalendoriuose. Ðvedija prie Grigaliaus kalendoriaus perëjo 1753 metais.

• 1929 metais Tarybø Sàjungoje buvo ávestas revoliucinis kalendorius, kuriame kiekvienas mënuo turejo 30 dienø, o likusios 5 ar 6 dienos buvo ðventinës. Taip 1930 ir 1931 metais egzistavo vasario 30, taèiau 1932 metais buvo sugràþinti senieji mënesiø ilgiai.

• Trylikto amþiaus mokslininkas Sakroboskas teigë, kad Julijaus kalendoriaus vasaris turëjo 30 dienø keliamaisiais metais nuo 44 iki 8 metø prieð mûsø erà. Teigiama, kad tada Gajus Julijus Cezaris Oktavianas Augustas (tikrasis vardas Gajus Oktavijus Turinas - pirmasis Romos imperatorius, valdæs nuo 27 m. pr. m. e. iki savo mirties 14 m. e. m. ) sutrumpino vasará, norëdamas suteikti rugpjûèiui (lot. augustus), tada pavadintam jo garbei, tiek pat dienø, kiek turëjo liepa (lot. julius), pavadinta Julijaus Cezario garbei. Kadangi nëra jokiø papildomø istoriniø árodymø, tikima, kad tai yra mitas, nors ir labai senas.