1989 m. rugpjûèio 23 d., prisimindamas J. Ribentropo – V. Molotovo aktà, atëmusá Baltijos ðaliø nepriklausomybæ, Lietuvos Sàjûdis surengë akcijà „Baltijos kelias“. Akcijos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarë gyvà grandinæ per Baltijos valstybes, taip simboliðkai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietø sàjungos, iðreikðdami norà bûti laisvais.

Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, ðimtø tûkstanèiø þmoniø grandinë nusidriekë nuo Gedimino bokðto Vilniuje per Ukmergæ, Panevëþá, Pasvalá, Bauskæ, pro laisvës paminklà Rygoje, iki Hermano bokðto Taline.

Spëjama, kad ið viso kelyje stovëjo apie 2-2,5 mln. þmoniø, ið jø apie 1 mln. – ið Lietuvos. Deðimtys tûkstanèiø, neástengusiø patekti á magistralæ, susibûrë jos prieigose, sudarydami didþiausios grandinës atðakas. Tragiðkus Molotovo-Ribentropo pakto ávykius atspindëjo vidinis þmoniø susitelkimas ir ryþtas.

Visame kelyje plevësavo juodi gedulo kaspinai, degë þvakutës, primindamos apie aukas ir dideliø netekèiø skausmà.

Baltijos kelià organizavo Lietuvos persitvarkymo sàjûdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai.

Jis yra átrauktas á Gineso pasaulio rekordø knygà kaip ilgiausia þmoniø grandinë (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km).

Kelias ëjo ruoþu Vilnius–Ukmergë–Panevëþys–Pasvalys–Bauskë–Ryga–Ainaþiai–Pernu–Talinas.

Apie ðá kelià Audrius Stonys ir Arûnas Matelis 1990 m. sukûrë 35:10 trukmës dokumentiná filmà „Baltijos kelias“. 2009 m. UNESCO átraukë Baltijos kelià á „Pasaulio atminties“ sàraðà.

Panaðios akcijos buvo rengiamos dar kelerius metus, pvz., 1991 m. Liepsnojantis Baltijos kelias – buvo deginami lauþai.