Þiemos vidurys bûna 25 dienà. Þmonës sakydavo, kad per Pusiauþiemá barsukas iðlenda ið olos. Jeigu diena saulëta, barsukas mato ðeðëlá ir lenda atgal atbulas á olà slëptis, gula ant to paties ðono, - tada sniegas jau greit prasmegs. Jei apsiniaukæ, barsukas pavaikðto po miðkà ir gráþæs kietai áminga ant kito ðono, - tada pavasario teks dar ilgai laukti. Tàdien ir meðka ant kito ðono verèiasi ir pradeda þásti kità letenà.

Koks oras ðios dienos popietæ, tokia bus ir antroji þiemos pusë. Ûkininkas turi pasiþiûrëti, kiek likæ paðaro, ar nesuðërë gyvuliams daugiau kaip pusæ ðieno. Per Pusiauþiemá bûdavæ ávairiausiø draudimø, kadangi liaudies tikëjimai aiðkiai rodo ðá kalendoriaus momentà buvus virsmo á naujà bûsenà taðku (realaus posûkio á pavasará pradþia), todël þmonës stengësi naujà laikotarpá sëkmingai pradëti, kad pradþia lemtø visø metø sëkmæ. Á miðkà tàdien nevaþiuodavo: jeigu parsiveð tàdien malkø, vasarà á kiemà gyvaèiø priðliauð. Gyvatës miðke nesutiksi, jeigu þinosi, kurià savaitës dienà buvo Ðventos Kalëdos. Tà dienà ir vilnø neverpë, jø nekarðdavo, kad vasarà kandys drabuþiø nesuëstø, kad ariamieji jauèiai nesiseilëtø. Dzûkai tà dienà bulviø nevalgydavo, kad jos vasarà nekirmytø. O priekuliðkiai Pusiauþiemio dienà vengë bet kà su kirviu dirbti, græþti, sukti, vis bijodamiesi kandþiø. Þemaièiai tà dienà bûtinai papurtydavo sodo obelis, taip þadindami jas ið þiemos miego. Tikëjo bûsiant tada didesná obuoliø derliø.

Þiemos darbus seniau irgi derindavo su Mënulio faze. Verpti geriausia pradëti pilnatyje, audeklà apmesti – senagalyje, tada siûlai nesisuks, gijos netrûkinës. Tinklus megzdavo prieð pilnatá, tai þuvø bus pilnas bradinys.