Laisvë – pirmasis ir tikrasis þmogaus ir visos tautos laimës ir gerovës ðaltinis. Daugelis karø, nesutarimø, ginèø kildavo ir tebekyla bûtent dël noro apriboti ar visiðkai panaikinti laisvæ. Viena didþiausiø bausmiø þmogui – laisvës atëmimas, nes, prarasdamas laisvæ, asmuo tarsi netenka ir savo galiø, savo balso, savojo „að“. Netekti laisvës – netekti galimybës augti ir tobulëti. Vergija ne tik þemina tautos vardà, bet menkina jos valià ir dvasià.

Lietuviø tautos laisvë iðpirkta tauriausiø Lietuvos þemës vaikø gyvybëmis. Mes ðiandien lenkiame prieð juos galvas ir, gërëdamiesi jø þygiais, visam pasauliui skelbiame: niekada nebevergausime ir visomis jëgomis ginsime Tëvynës laisvæ.

Tikràjá lietuviø tautos ryþtà ir pasiaukojimà parodë 1991 m. Sausio 13-osios ávykiai. Jie pareikalavo nemaþai aukø: apie 700 þmoniø buvo suþeisti, 14 þuvo. Tai – Loreta Asanavièiûtë, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavièius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevièius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevièius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Ðimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevièius.

Apie þmoniø dràsà tomis dienomis galëjai iðgirsti ið paèiø dalyviø, spaudos, kitø informacijos priemoniø. Taèiau laikas bëga; nugrimzta á uþmarðtá kraupûs vaizdai, apgyja dvasinës ir fizinës þaizdos, ið gyvenimo pasitraukia kai kurie ávykiø dalyviai, o kiti prisiminimus atgaivina nenoriai. Ðiandien priraðyta daug straipsniø, iðleista nemaþai knygø, kuriose politikai, istorikai, politologai nagrinëja faktinæ medþiagà, pateikia situacijos, ávykiø, politikø ir visuomenës vaidmens ávertinimà. Mûsø tikslas – uþfiksuoti gyvàjà atmintá, parodyti jaunajai kartai, kad þmonës, kurie dalyvavo Sausio 13-osios ávykiuose, gyvena ðalia ir yra mûsø seneliai, tëvai, artimieji. Visi privalome siekti iðsaugoti nors dalelæ autentiðkø prisiminimø. „Vëliavà ne taip sunku iðkelti, kaip sunku per kasdienybæ neðti“ (Just. Marcinkevièius).

Lietuvos radijo ir televizijos centras okupacijos metu

Visame pasaulyje galioja taisyklë, kad iðtikus nelaimei laivo radistas iki paskutinës minutës pasilieka savo darbo vietoje ir siunèia SOS signalus. Lietuvos radistai nepaisydami mirtino pavojaus nepriekaiðtingai atliko savo pareigà Tëvynei. Jie þinojo – jei nenutils radijas, Lietuva nebus atskirta nuo pasaulio. Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojø pastangø ir sumanumo dëka, net ir uþëmus TV bokðtà, Vilniuje galima buvo matyti Nepriklausomos Lietuvos televizijà ir visà parà girdëti radijo programà. Lietuvos þmonës tomis dienomis nesiskyrë su radijo imtuvais. Namuose, darbe, gatvëje, parduotuvëje - visur klausësi þiniø. Jos buvo ne maþiau reikalingos uþ kasdieninæ duonà, kad Nepriklausoma Lietuva iðgyventø.

LRT darbuotojai praneðinëjo apie vis didëjantá pavojø Vilniaus televizijai ir nurodinëjo, kad Kaunas bûtø pasirengæs perimti ið Vilniaus TV stoties transliacijas, jei Vilniaus stotis bûtø uþimta kariðkiø ir negalëtø transliuoti laidø.

Daugelis Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojø yra apdovanoti Sausio 13-osios medaliais. Jie nelaiko savæs didvyriais, o mano, kad tai daryti buvo jø pareiga. Net ir po deðimties metø dauguma jø nelinkæ dalytis siaubingais prisiminimais.

Sausio 13-osios atminimo medalis

Sausio 13-osios atminimo medalis ásteigtas 1991 metø sausio 13 dienai atminti ir skiriamas pagerbti Lietuvos bei uþsienio valstybiø pilieèiams, pasiþymëjusiems ginant Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ 1991 m. sausio-rugsëjo mënesiais.

Sausio 13-osios atminimo medalis – pirmasis atkurtoje Lietuvos valstybëje naujai ásteigtas apdovanojimas. Tai kartu ir pats masiðkiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas. Per devynerius metus juo pagerbti apie 3 tûkstanèiai Lietuvos bei uþsienio pilieèiø.

Uþ tvirtà pozicijà Lietuvos atþvilgiu, parodytà 1991 metais, medalis áteiktas ir pirmajam Rusijos Prezidentui Borisui Jelcinui. Juo apdovanoti ir kiti Lietuvos nepriklausomybei pritaræ bei konkreèiais veiksmais jà parëmæ uþsienio ðaliø politiniai veikëjai.

Medalio projekto autorius – skulptorius L. Pivoriûnas. Medalis gaminamas TÛB „Gurtana“. Kaspinas buvo gaminamas Lietuvos tekstilës institute, dabar – Danijoje. „Sausio 13-osios naktis liko ðviesesnë uþ dienà, bent jau tiems, kurie tada budëjo ir veikë, kurie bëgo ne tolyn nuo mirties pavojaus, o artyn prie jo ...“ (Vytautas Landsbergis).