Kalendorius lotyniðkai (callendarium) reiðkia „skolø knygelæ“ – senovës romënai pirmosiomis mënesio dienomis, kurios buvo vadinamos kalendomis, privalëdavo mokëti skolas. XIII a. Lietuvos Didþiojoje kunigaikðtystëje buvo pradëtas naudoti Julijaus kalendorius. Tada metai turëjo 13 (Mënulio) mënesiø, tik paplitus þemdirbystei buvo pereita prie 12 (Saulës) mënesiø kalendoriaus. Jo pagrindà sudaro Saulës metø trukmë – 365 dienos. Ðis kalendorius suskirstytas á 12 mënesiø, mënesiai – á septyniø dienø savaites. Kas ketveri metai prisideda viena diena.

XIII a. Lietuvos Didþiojoje kunigaikðtystëje buvo pradëtas naudoti Julijaus kalendorius. Tada metai turëjo 13 (Mënulio) mënesiø, vëliau perëjo prie 12 (Saulës) mënesiø.

Dabartiná kalendoriø pagal Romos imperatoriaus Julijaus Cezario (102-44 m. pr. m. e.) pavedimà sudarë egiptieèiø astronomas ir matematikas Sozigenas. Jis ásigaliojo nuo 46 metø sausio 1 d. prieð Kristaus gimimà. Metai buvo skaièiuojami „nuo pasaulio sukûrimo“. Metø pradþia buvo laikomas kovo mënuo, skirtas karo dievui Marsui. Kovo 1-oji kaip Naujøjø metø pradþia kai kuriose Vakarø Europos valstybëse buvo iki VIII a., Rusijoje - iki XV a., Anglijoje - iki 1752 m.

Sausio pirmàjà kaip Naujøjø metø pradþià katalikiðkoje Europoje pradëta ðvæsti tik 1691 metais.

Naujojo stiliaus kalendorius Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje ávestas 1586 m. Nuo to laiko senasis kalendorius naujuoju buvo keièiamas kelis kartus, priklausomai nuo to, kieno valdþioje kraðtas atsidurdavo.

Seniausias ið iðlikusiø kalendoriø yra 354 m. romënø kalendorius. Viduramþiais kalendorius leido baþnyèia, tad juose bûdavo skelbiamos religinës ðventës ir ðventøjø sàraðai. XIV a. Pradëti leisti pasaulietiniai kalendoriai.

Mano kalendoriø kolekcijoj, deja seniausias tik 1965 metø kalendoriukas :)))

1845 metais buvo iðleistas pirmasis lietuviðkas kalendorius, já iðleido mokytojas, botanikas ir literatas Laurynas Ivinskis ir vadinosi „Metø skaitlius ûkiðkas“.