Grabnyèios pavadinimas yra lenkiðkos kilmës (nuo þodþio gromnice) ir reiðkia ðios ðventës metu baþnyèioje paðventintas þvakes. Ðios þvakës dar vadinamos graudulinëmis.

Lietuvoje vasario 2 d. – Grabnyèios, arba Perkûno diena, buvo siejama bûtent su þvake, dar vadinama Grabnyèia. P. Viðinskis raðë, jog þemaièiai vasario pirmàjà dienà vadino Sukos diena, nes buvo paprotys Grabnyèios dienai susisukti po plonytæ vaðko þvakæ (perkûninæ). Tai bûdavo storo lininio siûlo su vaðku þvakë, vyniojama ant medinës lentelës. Ði þvakë dar vadinama vyniotine þvake. Grabnyèios (graudulinë) þvakë buvo deginama prie mirðtanèiojo ar per ðermenis, uþdegama apsaugai nuo perkûnijos ir kitø pavojø.

Daugelis tikinèiøjø vasario 2-àjà eidavo á baþnyèias ásigyti ðventintø þvakiø arba paðventinti savo paèiø pasigamintø, kurias vasario 5 d. apneðdavo triskart aplink stalà ar þidiná, po to visiems namiðkiams kryþmai padegindavo plaukus ties kakta, pakauðiu ir paausiuose – apsaugai nuo þaibø ir nuo visø kitø nelaimiø. Tikint, kad graudulinë þvakë atgina perkûnijos grësmæ, vos uþslinkus audros debesims, jà uþdegdavo ir statydavo ant palangës. Pradedant statybas, gabaliukas graudulinës þvakës bûdavo paslepiamas pirmojo vainiko sankirtoje.

O gudruoliai suvalkieèiai grauduline þvake net aitvarà, visokià naudà klëtin neðantá, mokëjo prisivilioti. Tikëta, kad aitvaras nutupia ant puodynës, po kuria dega þvakë - belieka tik lininæ skepetà uþmesti.

Ádomu yra tai, kad ði þvakë yra pavaizduota ðiuo metu restauruojamame Vilniaus ðv. Pranciðkaus Asyþieèio (Bernardinø) baþnyèios paveiksle „Ðv. Brunonas. Stebuklas baþnyèioje“. Paveiksle pavaizduotas ðventasis Brunonas (1032–1101 m.), kartûzø ordino ákûrëjas, dalyvaujantis laidotuvëse. Mirusysis, sëdëdamas karste, skelbia savo amþinàjá pasmerkimà. Ðalia jo stovi kunigai - vienas su atversta knyga, kurioje áraðyti egzekvijø þodþiai. Aplink karstà susirinkusi minia gestais ir mimikomis iðreiðkia begalinæ nuostabà ir siaubà. Apatinëje paveikslo dalyje, ant maldaknygës, dega graudulinë þvakë.

Paradoksalu, taèiau bûtent vasario 2 dienà 1954 metais Jungtiniø Amerikos Valstijø prezidentas Eizenhaueris (Eisenhower) praneðë, kad JAV susprogdino pirmàjà vandenilinæ bombà.

Taigi, tàdien ðventinama namø ugnis, aukojamos aukos dievaièiui Perkûnui, kad saugotø nuo gaisrø, ligø, piktos akies. Ðventinamos ir graudulinës (Perkûno) þvakës. Jos degamos prie mirðtanèiojo, per ðermenis, mirties metines. Kaimo þmonës tikëdavæ, kad graudulinë þvakë atginanti ir perkûnijos grësmæ, todël jà uþþiebdavo ir statydavo ant lango arba krosnies prieþdos, uþslinkus audros debesims. Pradedant statyti trobà, gabaliukà þvakës paslëpdavo pirmojo vainiko sankirtoje kartu su ðventomis þolelëmis.

Bitininkai á naujà avilá ádëdavo sukryþiavæ du graudulinës gabaliukus - „kad velnias spieèiaus neiðvestø“.

Suvalkieèiai grauduline net aitvarà, visokià naudà klëtin neðantá, mokëjo prisivilioti. Aitvaras nutupia ant puodynës, po kuria dega þvakë, - belieka lininæ skepetà uþmesti. Burtai su grauduline pasako, kas þmogaus laukia tais metais. Tris kartus apneðus uþdegtà aplink stalà, reikia kryþmai - ties virðugalviu, kakta ir paausiais - truputá pasvilinti plaukø ir, uþpûtus þvakæ, stebëti kurlink nusidriekia dûmelis. Jei á stalo pusæ ar aukðtyn - sëkmë neaplenks, jei á durø pusæ - teks iðeiti ið namø ar net mirti.

Bûsimuosius metus, jø orus bei derliø atspëdavo ir pagal ðios dienos orà. Jei diena saulëta, manydavo, kad uþderës geras linø, bet prastas javø derlius. Pavasaris tada bûsiàs ankstyvas, o vasara - su daþnomis perkûnijomis. Jei dar daug sniego ant stogø, vasarà bûsianèios veðlios pievos ir daug gero ðieno. Vëjuota Perkûno diena suvëlina pavasará, ûkininkams gali pritrûkti paðaro. Jei nuo stogo karo ilgi varvekliai, tais metais geriau sëti ankstyvuosius mieþius. Tik vaikams ðiukðtu varveklius dauþyti - antraip linai suguls.

Grabnyèia - antrasis po Pusiauþiemio laiptelis pavasario link. Kaimo þmoniø pasakymu: ir „gaidys po laðais nuo stogo jau gali atsigerti“, ir „gryèiø nebereikia ðildyti“, ir „duona po rëèiu nesuðàla“...