Pasaulinë sveikatos apsaugos organizacija 1987 m. paskelbë geguþës 31-àjà Pasauline nerûkymo diena. Ðià dienà visi rûkantieji skatinami bent vienà dienà nerûkyti. Ðià dienà visuomenë supaþindinama su rûkymo þala ir pasauline tabako epidemija.
Paradoksalu, bet paklausus paauglá, kodël jis rûko, daþniausiai iðaiðkëja, kad jis nori atrodyti nepriklausomas ir vyresnis. O paklausus suaugusá vyrà – paaiðkëja, kad jis rûkydamas jauèiasi jaunesnis.

Tabako sudëtis
Tabakas (isp.tabaco) – vienmetë ir daugiametë þolë arba krûmas Nicotiana; paplitæs daugiausia Amerikoje ir Australijoje; daugelyje ðaliø auginamas kaip narkotinis, dekoratyvinis augalas. (Tarptautiniø þodþiø þodynas,1985).
Cheminë perdirbto tabako sudëtis:


2 – 4 % nikotino,
5 – 20% angliarûgðèiø,
4 – 12% baltymø,
5 – 15% organiniø rûgðèiø,
7 – 12 % dervø,
0,1 – 1,5 % eteriniø aliejø.

Istorija
Iki XV amþiaus ðis augalas buvo paþástamas tik vietiniams Amerikos kontinento gyventojams. Archeologiniai tyrimai parodë, kad ðiaurës Amerikos indënai tabakà vartojo prieð 4000 metø, o gal ir dar anksèiau. Indënai tabakà laikë magiðku augalu, turinèiu gydomøjø savybiø. Manyta, kad kartu su dûmais galima iðrûkyti ligà. Tabako ákvëpimas buvo prilyginamas bendravimui su dievais.
Þodis tabakas greièiausiai kilæs ið Tobaco salos pavadinimo. Kaip pasakoja ispanø jûreiviai, 1492 metø sausio 15 d. su Kolumbu atplaukæ prie Centrinës Amerikos krantø, þodþiu tobaco vietiniai gyventojai vadino didelius susuktus lapus, skirtus rûkymo ritualams. Vëliau ispanai ir portugalai iðplatino tabako lapus ir sëklas Europoje. Pirmieji, be jûreiviø, tabakà platino prekeiviai, vienuoliai ir politikos veikëjai. Þanas Niko, Prancûzijos ambasadorius Portugalijoje, 1560 m. nusiuntë tabako karalienei Jekaterinai Medièi, rekomenduodamas já kaip vaistà nuo migrenos. Netrukus po Prancûzijà paplito uostomojo tabako mada. Þ. Niko garbei augalas pavadintas Nicotiana, o XIX a. pradþioje iðskirta ið jo medþiaga – nikotinu.

Tabako draudimas
Nuo pat tabako iðplitimo atsirado ir kovojanèiø prieð jo vartojimà. XVII a. pradþioje Anglijos karalius Dþeimsas I-asis pasisakë prieð tabako vartojimà, nes jis kenkiàs sveikatai, apsvaiginàs þmones, taigi silpninàs ir ðalies karius. Jis ávedë muità tabakui áveþti á Anglijà. Prancûzijoje tø paèiø priemoniø ëmësi kardinolas Riðeljë. Ðie draudimai anaiptol nesustabdë tabako plitimo, o tik paskatino jo kontrabandà.