Vasara. Buvom išvažiave paiškylaut.Nuostabus oras ir aš išėjau pasivaikščioti.Einu pamiške, žiūriu pelėdos drevė, esu iš prigimties smalsi, tai įkišu galvą ir šūkteliu: - "ū-ū-ū".
Iš ten atsako: - "ū-ū-ū".
Einu toliau, ogi žiūriu lapės ola, aš vėl galvą įkišu olon ir šūkteliu:
- "ū-ū-ū". Iš ten man ir vėl: - "ū-ū-ū".
Einu dar toliau. žiūriu didelė ola. Tikriausiai meškos, pagalvojau. šūkteliu ir ten: - "ū-ū-ū". čia vėl man atsako tapatį - "ū-ū-ū".
Kiek paėjus toliau, surandu dar didesnę. įlendu aš į ją ir sušunku: - "ū-ū-ū". O iš ten tik - "Tū-tū-tū".
Vos spėjau pasitrauk,dar spėjau pamatyti didžiules akis , , o kas ten buvo , klausimas iki šiol, nu jau labai didelis... ir greitas.
[Laima]