O buvo taip, prieð kokius 4 metukus....
......kai pravëriau kambario duris ir pamaèiau bestovintá já, manyje kaþkas ávyko. Akimrkai stablelëjau prie jo, paþiûrëjau ir ið pirmo þvigsnio pamilau. Meilë buvo beprotiðka. Po drauge praleisto vakaro sapnuodavau, kad esu ðalia jo, kad jis pasaulyje man vienas, kurá að taip myliu. Ir kiekvienà dienà að stebëjau já. Bet tà - pirmà - dienà að apþiûrëjau já ið visø pusiø. Aiðku, jis buvo plaèiø peèiø, o lûpos degë raudoniu. Jis jaudinosi, mirksëjo...O að jam þiûrëjau tiesiai á akis. Turbût ir jis kà nors suprato, nes kartais já iðmuðdavo dëmës. Ir ðtai að priëjau prie jo, apkabinau. á mane padvelkë jauki, seniai laukta, iðsvajota jo ðiluma. Ir tada að pajutau, kad mes neiðskiriami, netgi daugiau kaip draugai.
Ar jums ádomu kas jis? ... Tai buvo.....

.. tai buvo - kompiuteris.

Kà gi keistas tas mano kompiuteris

Taip buvo prieð keturis metus, tuomet atrodë meilë niekad nesibaigs, deja ji iðblëso...
Dabar nebeklauso visai, irgi tapo uþsispyræs velniûkðtis, reikia ilgai ir nuobodþiai praðyt. Pavyzdþiui:
- Ieðkok "Meilë", ieðkok....
Po valandos: - Ar kà sakei?
- Ieðkot liepiau
- Kas per velnias ta meilë yr?, tokio þodþio nerasta, patikslink...
- Gerai, jau gerai, tu pailsëk, turëjau kaþkur enciklopedijà, pati susiieðkosiu...

Seniau mirksëdavo, dabar tik trûkèioja, kartais þvilgsnis tiesiog suakmenëja , net nebeþinau kà daryt . Seniau tereikëdavo tik prisiliest ir atgydavo. O dabar maigau, maigau kartais ir pavyksta, bet tie kartai su laiku vis retëja.

Dabar burba, burzgia kiekvienà mielà minutëlæ. Sako ir ankðèiau burzgëjo, bet, kad að negirdëjau . Ko gero teisingai þmonës sako : " Meilë akla" ko gero.....
- tu man jau atsibodai, ir ko èia pakibai?
- Laimut, nepyk, trim pirðtais pabandyk...
- nesulauksi, eik miegot ir iðjungiu savo buvusá brangiausiajá, tegu pailsi senuèiukas. O kartais ir migdyt visai nereikia, pats uþmiega, bet kartais tiesiog netinkamu laiku .
Visgi savotiðkai að já dar myliu vis. Kartai apðluostau, iðvalau, virusus iðvaikau...., tuomet ðiek tiek atgyja, bet kad trumpam...

Ai... gal neiðgirs dabar að noriu greitesnio, didesnio, galingesnio, jaunesnio..., visgi laikas bëga - norai didëja.
Ir kà man daryt su tuo senuèiuku ?:
- atiduot brolio vaikams, kad visai nuvarytø?
- parduoti, ar tai ámanoma?
- iðmesti, ar taip þmogiðka?
- ar paèiai savo rankomis nugalabyti?

-, Ech Laimut , ant visos bangos , kaip tu galëjau ðitaip man? - kompiuteris uþraðë
- Waje, iðgirdo, nepyk, tu pats brangiaugiaugiausiasiasis... giaugiausia....siasis....., pagaliau uþmigo ta lauþo krûva. Ir ið vis að kà? að nieko? að seniai jau miegu ir sapnuoju : "...kai að pravëriau kambario duris ir pamaèiau bestovintá já,..."


[Istorija, pagal tikrà faktà, tik truputëlá pagraþinta, vardai pakeisti, taèiau istorijos herojai tikri.. Laima ]