Pas mus įprasta darbe sveikinti įvairiom progom. Kažkas pasiūlė, nupirkti puodų rinkinį. Nusprendėm tai turėtų tikti, tuo labiau, kad viršininkas neseniai sukūręs šeimą. Nupirkom gražų, blizgantį, įmantrų puodą. Susirinkę ryte visi, laukėm , kol ateis į darbą viršininkas.
- Palaukite! - staiga suriko kažkuris. - isižiūrėkite į dovaną atidžaiu! Negi nieko nepastebit?
- į ką įsižiūrėti? - nustebau. - Negi dovana su broku?
- žinoma! Argi nematot, kad mūsų nupirktas puodas perkūniškai panašus į Viršininką? pažvelkit iš profilio! Jis gali mirtinai įsižeisti!
- Kas gali įsižeisti? - bandžiau pajuokaiti - puodas ar viršininkas?
- Norit, kad mus visus išvarytų iš darbo? - pakėlė balsą pastabusis bendradarbis. - Viršininkas nutars, kad mes iš jo tyčiojamės! O tada - jau amen!
- Tikrai...Ir ausys panašios... - išsigandę vartėme puodą. - Va ir gumbeliai...
- Tai ką daryti? - nejuokais sunerimome. - Be dovanos jokiu būdu negalima... O bėgti į parduotuves jau nėra kada... nėra nei laiko, nei pinigų.
Visi pasimetėm. Ir kuo ilgiau žiūrėjom į tą nelemtą puodą, tuo panašumas didėjo. Trūko tik plikės ir akinių.
- Kas dabar bus? - puolėme į paniką. - Negi nėra jokios išeities?
- Yra - surikau, - įmerkim į puodą nulinkusių gėlių ir bus kvit!
Įsivaizduokit - ir pavyko...
[Istorija, pagal tikrą faktą, tik truputėlį pagražinta, vardai pakeisti, tačiau istorijos herojai tikri.. Laima
]