Vienas kitą jau po sykį buvom apgavę ir dabar nekantriai laukėm vėluojančio bendradarbio, pavadinkim jį Dariuku (vardas aišku pakeistas - maža kas). Kuris yra amžinas išsiblaškėlis, užmirštantis net savo gimimo dieną, jau visai nekalbant apie kitų. Kartais įsivaizduojat net šeštadienį ateina į darbą. Tikriausiai bus pamiršęs, kad šiandien balandžio 1-oji - pamanėm mes.
Vos tik jis įėjo pro duris aš tokį nekaltą veidelį nustačius sakau :
- Tau skambino iš buhalterijos, liepė atsiimti kelialapį.
čia truputį paaiškysiu mūsų viršininkas kiekvieną pavasarį ant ątostogų užperka keliolika kelalapių už kuriuos dalį maždaug pusę sumoka įmonė, o kitą dalį patys susimokam, ir reikia kuo greičiau įnešti tuos likusius pinigus. Viršininkas yra įsitikinęs kad tik gerai pailsėjęs per atostogas žmogus - gerai dirbs, kokybiškai.
- Kokį kelialapį? - nustebo Darius.
- Juk prašei šymet kelialapio atostogoms ar ne ?
- A- a , bet buhalterė man sakė, kad jau per vėlu, išdalyti visi.
- Matyt iš papildomų - kažkuris patikslino.
- Tiek to neimsiu - numojo ranka Darius.
- Kodėl? - išpūčiau akis
- Ai, pinigų dabar neturiu, televizorių va pirkau prieš kelias dienas.
- Nebūk kvailas - šoko įrodinėti kitas bendradarbis, jau jo draugas - kokia egzotika, o kokios merginos ....
dėl pinigų nesijaudink - sumesim . Turėsi kada - atiduosi - ne problema.
Darius taip pasižiūrėjo labai jau nepatikliai į mus kažin ką galvodamas ...
- Ką netiki - sako vėl tas jo draugas.
Pagalvojau kad kažką reikia daryt, nepasiduota, griebiau piniginę ištraukiau 50 lt. ir padėjau ant stalo, kiti taip pat atvėrė savas pinigines...
- bet tu pirmiau susižinok, kiek tau reikia primokėti - pataria kažkuris.
- Na jei jūs tokie geri, skėstelėjo rankomis Darius, - einu.
Dabar visi, nekantriai laukėm, jo reakcijos, mes tai žinojom kad tų papildomų kelalapių tai nėra. Tai bent juoko bus , kai grįš ir sakys ot užmiršau juk šiandien - ba-lan-džio pir-mo-ji...melagiai... - vienu žodžiu mintys visų skrajojo kažkur....padebesiais...
Tuo tarpu Darius grižo tylutėliai priėjo prie stalo, susižėrė pinigus ir tarė :
- Iš tikrųjų visai buvau užmiršęs, O tų kelalapių nėra jau, bet man pasiūlė nueit į pačią kelionių agentūrą , dabar didžiulės nuolaidos, gal dar pigiau gausiu. Lekiu nusipirk...
Ir taip Darius išėjo, palikęs mus apstulbusius ... kokias 5 min tyla buvo , o poto cha-cha-cha-cha... ot "geradariai" ir vėl cha-cha-cha...
štai kaip buvo ... , kaip sakant visus mus išdūrė...
[Istorija, pagal tikrą faktą, tik truputėlį pagražinta, vardai pakeisti, tačiau istorijos herojai tikri.. Laima
]