Diena buvo puiki, gerai klostësi darbe, apsidþiaugiau kai uþkalbino naujas bendradarbis, dar labiau nudþiugau, tiesiog iki ausø buvau laiminga, kai jis mane pakvietë po darbo, ðá vakarà, nueiti á restoranà. Að, nei mano bendradarbës apie já nieko neþinojom, nes jis tik vakar pradëjo pas mus dirbti, tik þinojom, kad jis graþus, nesimatë ant rankos þiedo, tuo ir baigësi mûsø þinios. Bendradarbá pavadinkim Kæstu (vardas pakeistas - turbût suprantat?).

Taigi.. vakaras. Mes áeinam á restoranà. Salëje iðkart kaþkà pajutau, negero.. Prie baro sëdëjo mano vyresnis vedæs brolis su niekad nematyta mergina, dar pridurèiau kokia ðeðiolikmete, o jam juk gerokai daugiau, bet tai nesvarbu.

- Geriau eikime á kavinæ, - sakau Kæstui. Jis pakraipë ûsà, bet sutiko.
Prie kavinës durø að tuoj susidomëjau kakavinës spalvos skrybëlaite, kaþkur labai jau matyta. Na taip, svainë su savo simpatija, po velniø nu ir.. sekasi... pagalvojau.

Kai nuëjome á alinæ, ten burkavo kaþkokia cheminë blondinë.. Su pernai vedusiu Kæsto broliu. Gerai, kad pamatëme juos ankèiau, negu jie mus. Vieni nemalonumai, daugiau nieko.

Vëliau.. "sekësi".. dar geriau. Kai autobusu pavaþiavome uþ miesto ir iðlipome paðilëje, vos nesusidûrëme su kaþkokia paslaugia moteriðke, padedanèia kvëpuoti grynu oru, mano daugiavaikiui dëdei. Supratau - sëkmë nusisuko ir atsuko man nugara.

- Kæstai, - sakau - iki Latvijos ne taip toli.. Rygoje turiu draugæ, kurios senokai nemaèiau, aprodys Rygà?
Sudirgæs Kæstas sako:
- Na jau nee, atsisakau. Ne, visai ne dëlto, kad gailëèiau pinigø, tau nieko negailëèiau. Bet ar gali garantuoti, jog tenai nesutiksim mano þmonos? Ups....
- Aaa...
Kokià minutæ tylëjau.. kol prarijau karèià nusivylimo pilliulæ..

Atgal á miestà að gráþau autobusu, o Kæstas... neþinau?


[Istorija, pagal tikrà faktà, tik truputëlá pagraþinta, vardai pakeisti, taèiau istorijos herojai tikri.. Laima  ]