» Áspûdingi ðimpanziø sugebëjimai

 Jûs esate » Pradþia » Pomëgiams » Gyvûnø pasaulis » Temos »» Ádomybës

Daug metø mokslininkai stebi, giminingiausius þmogui primatus - ðimpanzes - tiria jø protinius sugebëjimus. Ir laikas nuo laiko pasirodo praneðimai apie neátikëtinus atradimus bei tyrimø rezultatus.

Dar, 2007 metais, Kalgario universiteto mokslininkai aptiko árodymø, kad ne tik þmonës mokëjo naudotis árankiais – jie árodë, kad Afrikoje atrasti primityvûs akmeniniai árankiai buvo naudojami ðimpanziø. Ðis atradimas paskatino diskusijas apie evoliucijos teorijà ir padràsino tuos, kurie teigë, kad ir beþdþionës, ir þmonës paveldëjo kai kuriuos savo sugebëjimus ið bendro protëvio.

Akmeninius árankius surado grupë archeologø, vadovaujamø dr. Julio Mercader ið Kalgario universiteto Afrikos tropiniuose miðkuose Dramblio Kaulo Krante (Ivory Coast). Tyrimas parodë, kad jie pagaminti ne þmoniø – dalis jø, meliono dydþio, þmonëms bûtø per sunkûs, bet jø nusidëvëjimo þymës nëra natûralios erozijos padarinys. Vietovëje, kur buvo surasti árankiai, taip pat prieð kelis tûkstanèius metø nebuvo ir þemdirbiø – kai kurie oponentai teigë, kad ðimpanzës galëjo tiesiog pamëgdþioti þmones. Be to, ant árankiø rasta ir rieðutø rûðiø, nevalgomø þmogaus, taèiau mëgstamø beþdþioniø, liekanø pëdsakø.

„Mes þinome, kad ðimpanziø ágûdþiai perskelti rieðutus árankiais yra perduodami viena kitai, o to iðmokti trunka bent septynis metus. Tai nëra taip paprasta, kaip atrodo ið pirmo þvilgsnio – rieðutus reikia perskelti, o ne sutraiðkyti. Kai kurioms rieðutø rûðims perskelti reikia milþiniðkos, taèiau labai apskaièiuotos jëgos“, sakë Mercader. „Mes galvojome, kad technologija yra iðimtinai þmoniø sritis, bet tai ne visai teisinga. Sunku árodyti, kad beþdþionës tokius ágûdþius ágijo imituodamos þmones, taèiau labai ámanoma, kad ir þmonës, ir didþiosios beþdþionës primityvius akmens árankius pradëjo naudoti nepriklausomai vieni nuo kitø. Atrodo, kad ir ðimpanzës turëjo savo „akmens amþiø“.

Mokslininkai nustatë, kad ðimpanzës pasiþymi net geresniais trumpalaikës atminties gebëjimais nei dauguma þmoniø. „National Geographic“ dokumentinio filmo iðtraukoje rodoma, kaip skaièiø paþinimo mokoma ðimpanzë.

Paspaudusi skaièius, sekoje einanèius vienas po kito, ðimpanzë gauna rieðutà. Po keliø bandymø ðimpanzë kuo puikiausiai gali atpaþinti skaièius nuo 1 iki 9.

Japonijos mokslininkai, atlikæ kelis ðimpanziø atminties testus, nustatë, kad ðimpanzës lengvai gali prisiminti skaièiø buvimo vietà ekrane ir net nematydamos skaièiø atsiminti, kokie skaièiai ir kokia seka buvo nurodyti prieð akimirkà.

Nors paprastai ðimpanziø protiniai sugebëjimai lyginami su 9-10 metø vaikais, devyneriø metø vaikai tokias uþduotis atlieka 10 kartø lëèiau ir daþniausiai klysta.