Visuomet paukštis renkasi tinkamiausią ir, kaip jam atrodo, saugiausią vietą savo namui - gūštai. Tačiau dažnai dėl gamtos stichijų, ar plėšrūnų namas ima ir apvirsta ar iškrenta iš medžio.
Taigi, ką daryti aptikus dar neskraidančių paukščių jauniklių?
Pirmiausia, radę jauniklių jiems nebūdingoje vietoje nepulkite jų rinkti ir neštis namo. Taip paukšteliams galite padaryti meškos paslaugą! Tokiu atveju visada reikia labai gerai įvertinti esamą padėtį ir jaunikliui kylančią grėsmę.
Jeigu aptikote sužeistą paukštį, patariama kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją, jų atstovai turėtų jums padėti.
Gyvūnų globėjų asociacija
Šv. Gertrūdos g. 46, Kaunas LT-44261
Tel. (8~37) 322-333, faks. (8~37) 324-545
Mob.tel. (8~686) 44828, (8~655) 70058
Paukščiai savo jauniklius be globos palieka itin retai. Miestuose, radus ant žemės neskrendantį paukščio jauniklį, reikėtų pabandyti išsiaiškinti, ar tai jau lizdą palikęs, bet dar gerai neskraidantis jauniklis, ar iš lizdo netyčia iškritęs paukštelis.
• Strazdų, lakštingalų, startų jaunikliai lizdus palieka dar nemokėdami skraidyti. Lizdas dažnai pasidaro per ankštas gausiai šeimynai, ir paukščiukai, kuriuos vis dar maitina tėvai, palieka lizdą, bet toli nuo jo nenuklysta ir laikosi ant gretimų šakų. Pasitaiko, kad tokie mažyliai neišsilaiko dėl stipresnio vėjo ar patirties stokos ir nukrenta ant žemės. Tokiems nelaimėliams užtenka nedidelės pagalbos – juos reikia įkelti į tankesnį krūmą ar medį. Iškritusį iš lizdo jauniklį vis tiek stebi ir maitina tėvai. Įkeltą į gretimą medį jauniklį suaugę paukščiai susiras ir pamaitins. Šitaip pasielgę išgelbėsite paukščiuką nuo kačių ir kitų pavojų.
• jei jūsų surastasis paukščiukas yra be akivaizdžių sužeidimo požymių, apsiplunksnavęs, savarankiškai juda (nesvarbu, kad nematote jo skrendant), tuomet palikite ten kur suradote – jo tėvai tikrai nepaliko likimo valiai. Kai kurių rūšių paukščių jaunikliai lizdus dar ne visiškai mokėdami skraidyti, todėl juos tėvai nusiveda į kiek įmanoma saugesnę vietą ir jais rūpinasi kol šie taps savarankiškais. Neretai pasitaiko, kad paukščiukai aptinkami jiems nesaugioje aplinkoje – šalia judrių kelių, automobilių stovėjimo aikštelėse, vietose, kuriose gausu šunų ar kačių. Tokiu atveju patartina paukštį perkelti į kuo arčiau radimo vietos esančią saugią vietą – užkelti paukštį ant medžio apatinių šakų, pernešti į tankesnius krūmus ar miškelį, kur jie galės patys pasislėpti;
• jei jūsų surastasis paukščiukas dar plikas ir savarankiškai labai mažai juda, apsidairykite jo lizdo ir įkelkite į jį. Svarbu, kad lizde būtų tokie pat paukščiukai, kaip ir jūsų rastieji. Jei jis suardytas ar iškritęs, įkelkite atgal ar įrenkite kuo panašesnį kitą. Namuose tokio amžiaus jauniklius išauginti yra nepaprastai sunku.
• jei jūsų surastasis paukščiukas yra akivaizdžiai sužeistas, gamtoje išgyventi jam šansų jau praktiškai nėra. Tokiu atveju reiktų paimti paukštį ir kreiptis į specialistą – veterinarą ar gyvūnų globos draugiją.
• Jei radot gandriuką - gandrų jaunikliai ant žemės šalia lizdo gali atsidurti keliais atvejais iškrenta netyčia arba būna specialiai išmesti tėvų. Netyčia iškristi gali dėl audros ar stipraus vėjo šuorų, nulūžus lizdą laikančiam pagrindui, nesėkmingai besimokantys skraidyti. Tėvų išmetami gali būti dėl to, kad jie yra sergantys ir taip apsaugomi kiti jaunikliai. Tačiau atskirti, ar tai netyčia iškritęs jauniklis, ar išmestas tėvų neretai būna gana sunku. Tokiu atveju, jei tik jauniklis nėra akivaizdžiai sužeistas, reikia pabandyti jį įkelti atgal į lizdą. Ir jei po kurio laiko šis vėl atsidurs ant žemės, tuomet dar kartą įkelti jau nereikia, o reikia elgtis kaip su sužeistu paukščiu, t.y. pristatyti minėtosioms gyvūnų globos draugijoms.
Nutinka, kad, daugumai gandrų išskridus į žiemojimo vietas, vienas kitas pasilieka. Paprastai tai būna silpnesni paukščiai, kuriems gali neužtekti jėgų pasiekti Afriką. Tokiu atveju reiktų juos palikti ramybėje iki kol jie gali savarankiškai susirasti lesalo. Dalis iš jų vis dėlto patraukia į žiemojimo vietas ir neretai jas sėkmingai pasiekia. O rūpintis pasilikusiais reikia pradėti tik tuomet, kai jiems jau akivaizdžiai trūksta lesalo ar yra sužeisti, sergantys. Tuomet apie susidariusią situaciją reikėtų informuoti gyvūnų globos draugijas.
Gandras | © W. Bulach | wikipediaAišku visko pasitaiko, ir smerkti tų kurie bando paukščiukams padėt nereikėtų. Nors dažniausiai ir suprantam kad nereikėtų neštis namo, bet va imam ir parsinešam, juk gaila palikt... taigi, jei jau parsinešėt rastą paukščiuką, tai nors tinkamai pasirūpinkite juo:
• nepasitarę su veterinaru nesiimkite patys gydyti, šerti ar girdyti. Pasitaiko atvejų, kad neteisingas gydymo būdas, lesalas ar jo pateikimo metodas tampa paukščio žūties priežastimi;
• paukštį laikykite šiltai, minkštu popieriumi ar medžiaga išklotoje dėžutėje, uždengtoje oriui pralaidžia medžiaga;
• dėžutę su paukščiu laikykite ramioje aplinkoje, patartina tamsoje. Tuomet paukštis apsiramins nuo patirto išgasčio.
Radus žieduotą paukštį - apie Lietuvos teritorijoje aptiktus (rastus negyvus ar sugautus, sumedžiotus, pastebėtus) BET KURIOS ŠALIES ŽIEDAIS žieduotus paukščius reikėtų pranešti Lietuvos paukščių žiedavimo centrui (Laisvės alėja 106, LT-44253 Kaunas; Tel. (37)-205870; el.p. zcentras@takas.lt).
Paukščių žiedavimas | © Dr. Raju Kasambe | wikipediaŽieduojant paukščius išaiškinama paukščių žiemojimo vietos, migracijų maršrutai, migracijų terminai, migracijos trukmė, žiemojimo ir perėjimo vietų bei migracijų maršrutų pastovumas/nepastovumas, jauniklių grįžimas/negrįžimas į gimtinę, paukščių amžiaus trukmė, jų žuvimo priežastys, priešmigracinės klajonės, jauniklių dispersija, populiacijų struktūra ir dinamika bei įvairios kitos jų biologijos ir ekologijos savybės.
Vien Europoje kasmet apžieduojama apie 4 milijonai paukščių. Kodėl tiek daug? Paukščiai žieduojami tikintis, kad daugiau ar mažiau jų kada nors bus aptikta (vėl pateks į žmogaus rankas arba bus identifikuoti pagal perskaitytą žiedo įrašą jiems esant laisvėje) ir apie tai bus pranešta paukščių žiedavimo centrams. Deja, žieduoti paukščiai aptinkami ne taip jau dažnai. Be to, dar ir ne apie visus aptiktus pranešama. Todėl, norint gauti pakankamai informacijos, žieduojama išties daug paukščių.
Lietuvos ornitologų draugija.
Žieduojant paukščius išaiškinama paukščių žiemojimo vietos, migracijų maršrutai, migracijų terminai, migracijos trukmė, žiemojimo ir perėjimo vietų bei migracijų maršrutų pastovumas/nepastovumas, jauniklių grįžimas/negrįžimas į gimtinę, paukščių amžiaus trukmė, jų žuvimo priežastys, priešmigracinės klajonės, jauniklių dispersija, populiacijų struktūra ir dinamika bei įvairios kitos jų biologijos ir ekologijos savybės.
Vien Europoje kasmet apžieduojama apie 4 milijonai paukščių. Kodėl tiek daug? Paukščiai žieduojami tikintis, kad daugiau ar mažiau jų kada nors bus aptikta (vėl pateks į žmogaus rankas arba bus identifikuoti pagal perskaitytą žiedo įrašą jiems esant laisvėje) ir apie tai bus pranešta paukščių žiedavimo centrams. Deja, žieduoti paukščiai aptinkami ne taip jau dažnai. Be to, dar ir ne apie visus aptiktus pranešama. Todėl, norint gauti pakankamai informacijos, žieduojama išties daug paukščių.
Lietuvos ornitologų draugija.
[0] 
[0]
... Yra sakoma: jei labai tiki savo Svajone, jinai būtinai išsipildys... Bet, dar yra sakoma: jei kažkam papasakosi savo svajones, jos deja - neišsipildys. Ar tikit jūs tuo? Aš net nežinau....
Iliustracija: sugeneruota DI... Pasatų vėjai – tai nuolatiniai, pastovūs vėjai tropikuose, pučiantys iš rytų į vakarus abipus pusiaujinės juostos. Jie susidaro dėl Saulės kaitros ir Žemės sukimosi, todėl yra vienas iš pagrindinių pasaulinės oro cirkuliacijos variklių..
.. Sveikatą visuomet svarbu pasitikrinti, netgi tada, kai ji iš pažiūros visai gera ir neturite jokių nusiskundimų. Su šeimos gydytojų pagalba, galėsite sužinoti atsakymus į visus rūpimus, su sveikata..
... Vaistininkas – tai sveikatos priežiūros specialistas, kuris padeda žmonėms saugiai vartoti vaistus ir tinkamai rūpintis savo sveikata. Jis nėra gydytojas ir negali nustatyti diagnozės ar išrašyti ..
... Ar žinote, kad telefonu kalbantys žmonės nesugeba eiti tiesiai, nesuvokia aplinkos, praranda gebėjimą sutelkti dėmesį ir kelia pavojų sau bei aplinkiniams. ..
Iliustracija: sugeneruota DI... Sporto projektų finansavimas suteikia organizacijoms galimybę įgyvendinti idėjas, kurioms nuosavų lėšų ne visada pakanka. Parama gali būti aktuali planuojant fizinio aktyvumo veiklas, sporto renginius, įsigyjant inventorių, gerinant infrastruktūrą..
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
Paskelbta: 2026-09-23
Paskelbta: 2026-10-11
Didžioji panda :: Ailuropoda melanoleuca.. ... Didžioji panda - bambukinė meška (lot. Ailuropoda melanoleuca) – lokinių (Ursidae) šeimos rūšis. WWF (World Wildlife Fund) organizacijos simbolis, dėl savo riboto paplitimo laikomas bendru nykstančių rūšių apsaugos simboliu. Nors ir priklauso plėšriesiems žinduoliams, pandos yra žolėdės, minta daugiausia bambukais, racioną paįvairina vaisiais i..
Mūsų m i s i j a paprasta, tiesiog nepasimesti interneto platybėse..
O jei domina ltvirtove.lt istorija? skaitykite plačiau..
