» Jûros velnias :: Raja :: Artimiausia rykliø giminaitë

 Jûs esate » Pradþia » Pomëgiams » Gyvûnø pasaulis » Temos »» Vandens gyvûnai

RAJOS - tai dideli vandenø gyvûnai dar daþnai vadinami jûrø velniais, vandenø ereliais, plaðtakëmis.

Ðiø kremzliniø þuvø klasës bûrys skirstomas á 15 ðeimø. Jø esama apie 300 rûðiø. Svarbiausios rajø ðeimos – pjûklanosës, elektrinës, tikrosios, dëmëtosios, glotniosios, jûrø lapës, dygiosios ir kt. Jø galima sutikti visuose vandenynuose, daugelyje jûrø, ypaè tropikø ir subtropikø juostose. Esama rajø ir upëse.

Rajos - artimiausios rykliø giminaitës, nors ið paþiûros në kiek neprimena savo plëðriøjø gentainiø. Akyliau ásiþiûrëjus, nesunku atrasti neginèijamø panaðumø. Raja ne - kas kita, o gerai iðkoèiotas ir suplotas á blynà ryklys. Galima pasakyti ir kitaip: ryklys – tai torpedos formà ágijusi raja. Ir vieni, ir kiti – tos paèios kremzliniø þuvø klasës atstovai. Skirtingai nuo daugelio rykliø, rajos ásavino priedugnio gyvybës arealà – tuo ir paaiðkinamos jø anatominës sandaros ypatybës. Todël tik kai kurios rajos "atsiplëðë nuo þemës". Kitos liko gyventi "dugne" ir yra ne itin judrios.

Dauguma ið dabartiniø rajø ðeimø susiformavo dar prieð 150 milijonø metø ir per tà "savo amþiø" maþai pasikeitë. Taèiau senoji rykliø giminë puikiai jauèiasi ir gerai sutaria su "ðiuolaikiðkesnëmis" - kaulinëmis þuvimis. Be to, rajos ir rykliai daug reèiau serga negu kaulinës þuvys. Jø fenomenalus imunitetas seniai domina mokslininkus. To susidomëjimo rezultatas ir kasmet atsirandantys vis nauji vaistai, sukurti ryklienos þaliavos pagrindu. Á kiekvienà naujà preparatà þiûrima kaip á naujà þmonijos gelbëtojà. Tai, þinoma, ir reklamuotojø triukai, bet juk ið pirðto lauþti dalykai greitai pamatomi. Mokslininkai tikisi ilgainiui iðtirti, kaip veikia rykliø ir rajø organizmo apsauga, kuri ðiems gyvûnams padëjo per milijonus metø sëkmingai iðgyventi ne vienà mûsø planetos kataklizmà.

Ir jûrø, ir upiø rajos bûna ávairaus dydþio: nuo nykðtukiniø – keliø deðimèiø centimetrø skersmens – iki milþiniðkø mantø, daþniausiai vadinamø jûrø velniais – jos siekia 7-8 metrus ploèio ir sveria iki pustreèios tonos! Daþniausiai rajos laikosi prie pat kranto, bet yra daugybë jø rûðiø, gyvenanèiø 2500-2700 metrø gylyje.

Visø rajø akys yra suploto kûno nugaros pusëje, o burna ir þiaunos – prie pilvo. Skirtingai nei kaulinës þuvys, rajø patelës apvaisinamos kûno viduje. Kai kurios rajos yra gyvavedës: savo besivystanèius embrionus jos "maitina" ant gimdos sieneliø esanèiø iðaugø iðskiriamu maistinguoju skysèiu, primenanèiu pienà. Be gyvavedþiø, esama ir rajø, kurios deda ant dugno kiauðinius – ne apvalius, o plokðèius, kaip ir paèios maþytës rajos, kurios ið jø iðsirita.

Rajos nepasiþymi dideliu vislumu, uþtat jø gana reti palikuonys iðvysta pasaulá jau neblogai pasiruoðæ savarankiðkam gyvenimui. Nors rajos neturi kaulø, bet kremzlinis skeletas daþnai visiðkai ne - kalkëja ir tvirtumu në kiek nenusileidþia kaulø kietumui. Odà dengia kieti plokðteliniai þvynai kaip paleozojaus ðarvuotàsias þuvis. Kiekvienas þvynas – plokðtelë, ið kurios kyðo odinis dantis, dengtas emalio sluoksniu. Kiekvienas toks dantis turi vienà ar kelis aðmenis. Be kita ko, mûsø, kaip ir visø struburiniø gyvûnø dantys, yra kilæ ið tø plokðteliniø þvynø.

Be þmogaus, rajos vandenyne prieðø beveik neturi – jas tik kartais uþpuola rykliai ir didþiosios orkos. O þmonës rajas dar gaudo dël gardþios jø mësos ir riebiø kepenø.

Rajos - pavojingi vandens gyvûnai. Kkai kuriø rûðiø rajos gali bûti mirtinai pavojingos net þmonëms. Tarp tokiø pirmauja dygliauodegës (lot. Dasyatidae, angl. Stingray). Jø kûnas plokðèias, platus, su rykðtës formos uodega. Uodegos nugarinëje pusëje yra nuo vienos iki keleto kietø, pjûkliðkai dantytø nuodingø adatø.

"Nieko nëra baisesnio, uþ dygliauodegës rajos spyglá... Tas grësmingas ginklas gali persmeigti medá, ir medis nudþius; jis taip pat gali perdurti ðarvus kaip geleþinë strëlë, o prie geleþies jëgos jam dar duota ir nuodø galiø", - paþymi Plinijus "Gamtos istorijoje". Dygliauodegës rajos spyglys siekia 40 centimetrø, o jo forma primena durklà dantytais kraðtais.

Dygliauodegës rajos labai iðgarsëjo 2006 metais, kuomet rugsëjo 4-àjà filmuojant po vandeniu raja vienu dûriu á ðirdá nuþudë televizijos laidø vedëjà Stivà Irvinà (Steve Irwin). Stulbinanti naujiena akimirksniu apskriejo pasaulá. Kas domisi gamta, ðá þmogø tikrai matë daugelyje dokumentiniø filmø, kur Irvinas dràsiai filmuodavo krokodilø, tigrø, gyvaèiø ir kitø pavojigø gyvûnø gyvenimà.

Krokodilø gaudytojas Stivas Irvinas | Steve Irwin | © Bernard DUPONT | wikipedia