» VAKARĖLIS :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

VAKARĖLIS
Eilėraščiai apie naktį, žvaigždes | 1962 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Atvažiuoja vakarėlis su skara žvaigždėta.
Ant jo kaktos mėnesėlis, rodos, pažymėtas.
Per dienų trisdešimt sukas šviesus mėnesėlis,
Per metus dvylika kartų pilnas pilnutėlis.

Daugumoje tai jis būna vidutinio storio,
Tai storėja, tai plonėja, kaip jis pats benori.
Ir vėl nyksta, ir sudžiūsta, kaip nagas atrodo,
Čia pranyksta, kaip nebūta, ir vėl pasirodo.

Tas senelis vakarėlis vis per dangų irias,
Laiveliu iš šilko gryno apvažiuoja girias.
Ir į vandenį žiūrėdams, jis nusišypsoja,
Ant jo kaktos mėnesėlis į erdves pamoja.

Pasirodo vakarėlis, ko jis atvažiavo,
Motinėlės sūnus, dukras lopšine liūliavo.
Ir suvargę darbininkai į namus parėję,
Džiaugsmingai jį pasitinka, kelsis pailsėję.

O seneliams vakarėlis duoda lazdą stačią
Ir įsako prižiūrėti, kad būt šiltas pečius.
Tik ligoniai, kurie kenčia, vargsta susitraukę,
To senelio vakarėlio jie visai nelaukia.

Ar kas laukia, ar nelaukia, neima į galvą,
Su skara žvaigždėta savo jis apgaubia kaimą.
Vienus migdo ir paguodžia, kitiems skausmą duoda,
Po skara žvaigždėta savo slepia naktį juodą.

Kai ji kaktoj nesimato šviesaus mėnesėlio,
Pasirodo ir naktelė, kaip tamsus šešėlis.
Gal būt mielas mėnesėlis, jei nebūt naktelės,
Ne visad juk mėnesėlis, ne visad žvaigždelės.

Tik jaunimas tą senuką širdingiausiai myli,
Kad ir veža juodą naktį, šypsosi ir tyli.
Jei ir dainą uždainuoja, ne už naktį bara,
Tik liūdnumui išblaškyti visuomet jie daro.

Su daina visad sutinka vakarėlį seną,
O jis laivą savo irdams, iš senumo stena,
Nes sunku jam vilkti skarą ir naktelę slėpti,
Bet juodoji visą laiką stengiasi pabėgti

Ir apverst senelio skarą, kad nebūt žvaigždelių,
Kad pasprukt vėjelio žirgas laisvas, be vadelių.
Tada juokias ir kvatojas, senį nugalėjus,
Važinėjas senio žirgu ligi rytmetėlio.

O kai rytas žemei švinta ir saulelė kelias,
Tad juoda naktelė dingsta darganais takeliais.
Po dienelės mylimosios ir vėl vakarėlis,
Vėl iš naujo žemę gaubia tas nakties šešėlis.

[1962 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]

• 2019 Gruodžio 11 d. Trečiadienis.

• Rudosios Žemės KIAULĖS (Šerno) metai (iki 2020-01-24)

• Pasveikink varduvininkus: Aistė , Aistis , Artūras , Damas , Damazas , Deividas, Dovydas , Lauksmė , Lauksmina , Lauksminas , Lauksminė , Lauksmis , Lauksvyda , Lauksvydas , Lauksvydė , Tautvaldė ,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Pasakos mažiesiems
Eilėraščių skrynelė
IT konsultacijos
Foto galerija
E-atvirukai visiems ir kiekvienam
Schemos siuvinėjimui kryželiu

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Ne už kalnų ir Velykos..... o ar numanot, kaip jaučiasi kiaušiniai prieš velykas? Pasirodo Velykos - kiaušinių baubas :))
Žaidimai su kortomis..Kortos atsirado gilioje senovėje. Spėjama, kad jas atrado egiptiečiai, persai arba indai. Yra net hipotezė, kad lošimas kortomis kilo iš... šachmatų. Tad, pažaidžiame.. ;)
Gražūs žodžiai mamai..... Už viską Tau dėkojam, Mama, Tu mūsų laimė, džiaugsmas ir viltis. Kai tu drauge, mums visad būna gera, Ir niekad nebaisi jokia lemtis.