» VAKARĖLIS (1962) :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

VAKARĖLIS (1962)
Eilėraščiai apie naktį, žvaigždes | 1962 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Atvažiuoja vakarėlis su skara žvaigždėta.
Ant jo kaktos mėnesėlis, rodos, pažymėtas.
Per dienų trisdešimt sukas šviesus mėnesėlis,
Per metus dvylika kartų pilnas pilnutėlis.

Daugumoje tai jis būna vidutinio storio,
Tai storėja, tai plonėja, kaip jis pats benori.
Ir vėl nyksta, ir sudžiūsta, kaip nagas atrodo,
Čia pranyksta, kaip nebūta, ir vėl pasirodo.

Tas senelis vakarėlis vis per dangų irias,
Laiveliu iš šilko gryno apvažiuoja girias.
Ir į vandenį žiūrėdams, jis nusišypsoja,
Ant jo kaktos mėnesėlis į erdves pamoja.

Pasirodo vakarėlis, ko jis atvažiavo,
Motinėlės sūnus, dukras lopšine liūliavo.
Ir suvargę darbininkai į namus parėję,
Džiaugsmingai jį pasitinka, kelsis pailsėję.

O seneliams vakarėlis duoda lazdą stačią
Ir įsako prižiūrėti, kad būt šiltas pečius.
Tik ligoniai, kurie kenčia, vargsta susitraukę,
To senelio vakarėlio jie visai nelaukia.

Ar kas laukia, ar nelaukia, neima į galvą,
Su skara žvaigždėta savo jis apgaubia kaimą.
Vienus migdo ir paguodžia, kitiems skausmą duoda,
Po skara žvaigždėta savo slepia naktį juodą.

Kai ji kaktoj nesimato šviesaus mėnesėlio,
Pasirodo ir naktelė, kaip tamsus šešėlis.
Gal būt mielas mėnesėlis, jei nebūt naktelės,
Ne visad juk mėnesėlis, ne visad žvaigždelės.

Tik jaunimas tą senuką širdingiausiai myli,
Kad ir veža juodą naktį, šypsosi ir tyli.
Jei ir dainą uždainuoja, ne už naktį bara,
Tik liūdnumui išblaškyti visuomet jie daro.

Su daina visad sutinka vakarėlį seną,
O jis laivą savo irdams, iš senumo stena,
Nes sunku jam vilkti skarą ir naktelę slėpti,
Bet juodoji visą laiką stengiasi pabėgti

Ir apverst senelio skarą, kad nebūt žvaigždelių,
Kad pasprukt vėjelio žirgas laisvas, be vadelių.
Tada juokias ir kvatojas, senį nugalėjus,
Važinėjas senio žirgu ligi rytmetėlio.

O kai rytas žemei švinta ir saulelė kelias,
Tad juoda naktelė dingsta darganais takeliais.
Po dienelės mylimosios ir vėl vakarėlis,
Vėl iš naujo žemę gaubia tas nakties šešėlis.

[1962 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]
Patiko [0]Nepatiko [0]

Patiko Patiko Nepatiko Nepatiko

Jūsų nuomonė, mums padės tobulėti
Užsiskaitome tik vieną (pirmą) Jūsų nuomonę.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el. paštas llaimaa[et]gmail.com
Nuomonių statistika ateityje bus atrandama čia

 Rekomenduojami video..

 Eilėraščiai tuo pačiu pavadinimu "Vakarėlis":

• 2022 Gegužės 21 d. Šeštadienis.

• Juodojo vandens Tigro metai (iki 2023-01-21).

• Pasveikink varduvininkus: Aldas, Ankantas, Atėnė, Gėlė, Gėliūnė, Kytautas, Kytautė, Kyvainas, Kyvainė, Teobaldas, Vaidevutis, Vaidivutė, Vaidivutis, Vaidys, Valentas, Vydmina,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

 Iki Naujųjų Metų liko: mėnesių, ir dienų (os, a).

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Kiaušinių marginimas ciberžole..... šiemet pafantazavome su ciberžole, svogūnų lukštais, kinrožės arbata bei popieriaus gabaliukais.. rezultatas nenuvylė, gavosi tokie kaip ir marmuriniai velykiniai kiaušiniai :))
Atmintinė darbuotojams..... iš serijos įmonių darbo taisyklės... xi xi.. kaži ar daug norinčių būtų dirbti tokioje įstaigoje su tokiom darbo taisyklėm.. bet ką gali žinot
Mandalos menas ir galia..... mokslininkų buvo pastebėta, kad mandalos ir žmogaus akių tinklainės struktūros yra panašios