» VAKARAS :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

VAKARAS
Eilėraščiai apie gyvenimą | 1955 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Staugia vėjas už langų štai, aš viena, man neramu jau.
Laukiu, laukiu prie durelių savo mylimų vaikelių.
Niūrus vakaras taip šaltas, įkyrus čia vėjas beldžias,
Jis duris prišokęs daužo, apie langus zuja, šliaužia.

Pamiškėj, nuo kitų toli, mūs gryčiutė viena stovi.
Laimė, kad nėra vilkelių, būtų liūdna laukt vaikelių.
Ruošinėjuos ir dairausi, širdin baimės neįleisiu.
Žinau, kad sugrįš vaikeliai, neužpuls čia jų vilkeliai.

Namo grįžta, kai tamsu jau, dar ir ne drauge abu jie.
Kiek jiems pamokų tą dieną, tad ir grįžta jie po vieną.
Dieve, duok tiktai sveikatą, kol tėvelių akys mato,
Juos dar norim paauginti, kiek galėsim, pamokinti.

Taip galvoje mintys eina, kartais ir nebepareina.
Daug visokių reikaliukų man galvoje visad sukas.
Iš mokyklos kai pargrįžta, man apsako, kas ten vyksta.
Nebejaučiu rūpestėlių, kai sulaukiu vaikužėlių.

Klausinėju juos abudu, ar neturit dvejetukų?
Ar nebraido po dienyną? Pasakykit tiesą gryną.
O vaikai nusišypsoja ir dienyną tuoj pakloja.
Juk kantrybės mamai nėra, keturi, penki tik tėra.

Jeigu trejetas kiš nosį, dvejetuko nežinosi.
Mes nuslėpti tai mokėsim, sparčiai veiksim ir suspėsim.
Taip ir tikrinu kas kartą, pavartau knygas jų kartais.
Pasižiūriu, kaip jie rašo, ar klaidų daug neprirašo.

Taip ir laikas sparčiai plaukia, iš mokyklos kai sulaukiu.
Nors liūdnoki reikaliukai, apramina tik vaikiukai.
Juk čia Sibiras yr niūrus, tad ir mokslas nemalonus.
Ilgas vakaras taigoje, ne tėvynėj Lietuvoje.

Šalty niekas čia nepliaukši, šešiasdešimt kai sulauksi.
Šaltį skurdžiai tik kentėsi ir kvėpuot mažai galėsi.
Penkiasdešimt dažnai būna ir paukšteliai čia pražūna.
Ir vargdienio to žvirblelio nematyti ant takelio.

O dėl sniego to gilumo, čia vilkų nėra plėšrūnų,
Nes kaip vandeny prigertų, minkštam sniege pasinertų.
Ir be slydžių tai negali žmogus eiti šonu kelio.
Jis niekad nesudrėkintas, visuomet kaip išpurentas.

* * *

Už tai vargstam ir dejuojam - šaltis didelis kamuoja.
Tik vaikai visa laimužė - taigoje visa dalužė.

[1955 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]
Patiko [0]Nepatiko [0]

Patiko Patiko Nepatiko Nepatiko

Jūsų nuomonė, mums padės tobulėti
Užsiskaitome tik vieną (pirmą) Jūsų nuomonę.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el. paštas llaimaa[et]gmail.com
Nuomonių statistika ateityje bus atrandama čia

 Eilėraščiai tuo pačiu pavadinimu "Vakaras":

• 2021 Lapkričio 29 d. Pirmadienis.

• Baltojo Metalinio Jaučio metai (iki 2022-01-30).

• Pasveikink varduvininkus: Dobilas, Dobilė, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, Vyganda,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

 Iki Naujųjų Metų liko: mėnesių, ir dienų (os, a).

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Sudoku.... sudoku - tai japoniški skaičių galvosūkiai, puiki mankšta smegenims, lavina loginį mąstymą, patartina spręsti ir mažiems ir dideliems :)
Atsiprašymo žodžiai..... Atleisk, Kad aš tavimi tikėjau... Mylėjau taip, kaip aš mokėjau... Dabar tariu aš tau sudie ir aš prašau - Neskaudink man širdies
Kam priklauso Antarktida?..... pasirodo klausimas nėra toks kvailas. Jei juokais, Antarktida priklauso pingvinams ir mokslui. Jei rimtai