» UŽAUGAU AUKŠTAITIJOJ :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

UŽAUGAU AUKŠTAITIJOJ
Eilėraščiai apie Tėvynę | 1974 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Užaugau Aukštaitijoj, buvau aš zarasietė.
Graži labai gamtužė gyvent ir džiaugtis kvietė.
Pavasarį gražų pražydi žibutės,
Kaip mėlynas šilkas miškelių kraštais.
Berželių, klevelių sula krištolinė,
Čyren vyturėliai ant kalvų aukštai.

Prie pat Sartų melsvųjų, užaugau Dusetiškiuos.
Tą kaimą taip vadino, buvau aš pakeriškė.
Čia gražios pakriaušės, melsvi ežerėliai,
Pailgių miškelis, kaip sodas, gražus.
Keliai, vieškelėliai, takai pramintieji,
Jie mano svajonėj niekad nepražus.

Užaugau pas motutę, rinkau Pailgės uogas.
Su broliais ir sesute tik šokiai, linksmas juokas.
Čia rūtos palangėj prie namo žaliuoja,
Žiedai pinavijų spalvų įvairių.
Alyvos pražydi, o jų kvapnumėlis…
Net tokio gražumo išreikšt negaliu.

Šį gražųjį kampelį turėjau aš palikti.
Į Rokiškio padangę turėjau aš atvykti.
Sartų melsvos akys ir čia mane lydi.
Gražu, pasižvalgius čia jų pakrašty.
Ilgelis, Salinis, kiti ežerėliai
Ir meilė gamtužei vis mano širdį.

Palikt reikėjo gojai, šilai, žali miškeliai.
Lukštiniuos už artojo išeit turėjau dalią.
Rūtelių darželį turėjau palikti,
Senus tetušėlius, beliūdint manęs.
Karčiosios martelės man vardas paskirtas.
Anyta - močiutė manęs gal nekęs?

Sesuo dar buvo, brolis ir motina - anyta.
Kai akys man rasojo, slėpiau, kad nematytų.
Juodi serbentėliai šakomis svyravo
Ir siūlė juodąsias man uogas savas.
Aš skyniau ir valgiau, širdis kunkuliavo
Ir ašaras ploviau Ilgely sūrias.

Užaugo ir vaikeliai, širdis nusišypsojo.
Pamiršome ir taigą, vėl tėviškėj brangioje.
Ir šiandien svajoju sena senutėlė,
Gražiau niekur nėra, kaip mūsų šaly.
Kvapni vengiarykštė ir kvapnūs čiobreliai
Ir meilė žibutei vis mano širdy.

Jau sveikina anūkai, palaidojau artoją.
Suėjo šešiasdešimt, kaip žemėj šioj šventoje.
Širdis ramiai tuksi, krūtinėj nurimsta,
Kai ausys užgirsta gaudimą varpų.
Tik mano svajonė niekaip nenurimsta
Dėl tų ežerėlių šilkinių rūkų.

Širdis, nors ir senatvėj, atbunda iš sapnų.
Kodėl gi aš bemokslė, bemokslė gyvenu.
Jei būčia mokinta ir būčia poetė,
Surinkčia iš pievų visus žiedelius.
Baltan popierėlin spauste juos įspausčia.
Gaivint suprašyčia rasos lašelius.

Gražu, kai gėlės žydi, kai rausta šermukšnėliai.
Apjuosia mūs šalelę Neris ir Nemunėlis.
Čia jūra banguoja, gelsvi gintarėliai.
Gražiau niekur nėra, kaip mūsų šaly.
Berželiai svyruoja, žali pušynėliai
Ir meilė tėvynei vis mano širdy.

[1974 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]

• 2019 Gruodžio 13 d. Penktadienis.

• Rudosios Žemės KIAULĖS (Šerno) metai (iki 2020-01-24)

• Pasveikink varduvininkus: Eiviltė , Kastautas , Kastautė , Kastė , Kastytis , Liucė , Liucija , Lucė , Lucija , Odilija , Otilija ,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Foto galerija
E-atvirukai visiems ir kiekvienam
Schemos siuvinėjimui kryželiu
Pasakos mažiesiems
Eilėraščių skrynelė
IT konsultacijos

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Velykų sala - Rapa Nui..... vienas iš salos reliktų – įspūdinga architektūra: išskaptuotos skulptūros/statulos - Moai - išdėstytos pakrantėje
Įspūdingiausi pasaulio tiltai..... turbūt lengvai atspėsite koks tai tiltas.. būtent šis tiltas laikomas vienas iš lengviausiai atpažįstamų tiltų pasaulyje
Kryžių kalnas..... yra teigiama, kad kryžių kalne kryžiai statomi daugiau kaip 150 metų. Šiuo metu, yra maždaug 200 tūkst. įvairaus dydžio kryžių