» SESELE (1985 m) :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

SESELE (1985 m)
Eilėraščiai apie gyvenimą | 1985 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Kur prabėgo tos dienelės, taip malonios ir žavingos?
Kur jaunystė mums, sesele, kur nubėgo, kur ji dingo?
Jaunos buvom ir šypsojoms, ir dainavom tarp jaunimo.
Darbsčios buvom, nežiopsojom, tarp gėlelių širdys rimo.

Jaunos širdys džiaugsmą gaudė ir nebuvo nuliūdimo.
O svajonės šilką audė, neviltis mūs negramzdino.
Kur prabėgo tos dienelės, taip malonios ir žavingos?
Kur jaunystė mūs, sesele, kur nubėgo, kur ji dingo?

[1985 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]

• 2019 Rugsėjo 20 d. Penktadienis.

• Rudosios Žemės KIAULĖS (Šerno) metai (iki 2020-01-24)

• Pasveikink varduvininkus: Eustachas , Eustachijus , Eustakas , Eutalė , Eutalija , Fausta , Kolumba , Tautgirdė , Vaišgantas , Vaišgina , Vaišginas , Vaišginė , Vaišgirda , Vaišgirdas , Vaišgirdė , Vaišius , Vaišnius , Vaišnoras , Vaišnys , Vaišys , Vainora , Vainoras , Vainorė , Vaižgantas ,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Pasakos mažiesiems
Foto galerija
IT konsultacijos
Eilėraščių skrynelė
E-atvirukai visiems ir kiekvienam
Belaukiant švenčių

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Žmogus, numetęs bombą ant Hirosimos..Ar aš apgailestauju dėl to, ką padarėme tą dieną. Ne, pone, neapgailestauju, – pareiškė jis britų dienraščiui Daily Mirror. – Aš niekada neatsiprašinėjau dėl to, ką padarėme
Keisčiausi kalėdiniai papročiai..... Italijoje Kalėdų Senelis mainomas Kalėdų Raganomis. Anot senovės padavimų, būtent Kalėdų naktį pakyla raganos ir kitos dvasios, jeigu šluotos nebus paslėptos visos raganos sukils į dangų į sukels
Tostai gimtadienio proga..... Vis kartojasi žiemos ir vasaros, Ir pavasario vėjai šilti, Juk gyvenimas primena pasaką – Pasiklydusią žemės glėby. O gyenimas ima kaip duoklę, Mūsų juoką, svajones, džiaugsmus, Ir kaip skolą – ne