» NEREIKIA NUSIMINTI :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

NEREIKIA NUSIMINTI
Dedikacijos | Eilėraščiai apie gyvenimą | 1956 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

[Sūnui Alfredui]

Nesėkmė, tartum patranka, labai ūpui veikia,
Bet dėl to nuleisti rankų niekada nereikia.
Dar tvirtesnes darbo dienas reikia tad varyti,
Suprastų tada kiekvienas, kas mums to pavydi.

Nenuleisti reikia rankų ir save raminti.
Dar smarkiau jėgas įtempti, bet nenusiminti.
Aplenksiu aš ir kaimynus, jei palaimins Dievas,
Aprašysiu ir žvaigždynus, ir gėlėtas pievas.

Aprašysiu visą gamtą, kiek tik sugebėsiu.
Dėl kitų įminsiu mįslę ir pats ją atspėsiu.
Kuo aš kaltas, jei gražiausią turiu palinkimą,
Gamtos grožį savy jausti, apsakyt troškimą.

Juk akimis tik matyti ne aš vienas noriu.
Noriu tai aš apsakyti ir draugams, ir broliui.
Kaip gražu, kada aušrėjant eini meškerioti,
Kaip šunelis šokinėja, kai eini medžioti.

Kaip žuvelė vandenyje vikriai gaudo slieką,
Nesuspėja ir nuryti, kaip pagauta lieka.
Kaip kiškelis ausis stato linksmas po pakrūmę,
Kai medžiotoją pamato, sparčiai šalin dumia.

Kaip antelę skanu valgyt, ir ją linksma pešti,
Kai tik šūvis ir šunelis plaukia jos atnešti.
Džiaugsmas širdį man užlieja, jei ko grįžtant lauki,
Kai išgirsti upe Kete garlaivis atplaukia.

Juodi dūmai taip kvatojas “Nordui” plaukiant,
Užpila net krante kojas, kai banga atplaukia.
Kaip gražu mažais laiveliais vandeniu plaukyti,
Kiek daug džiaugsmo su broleliais, sunku apsakyti.

Kaip malonu palakstyti po pievas, po mišką
Kai nešalta, o raselė einant perlais tikšta.
O vidudienio sulaukus, kai rasa nurieda,
Ant krūmelio susikaupęs ir paukštelis gieda.

Per dienelę saulė žaidžia ir pietus pamiršti.
Vaizdą akys tau atskleidžia, kyla rūkai tiršti.
Kaip suvargęs debesėlis vos palengva šliaužia.
Šakose kur nors vėjelis užsispraudęs snaudžia.

Kaip saulutė visą dieną žaidė po pasaulį.
Kaip gamta ramiai užmiega, nusileidus saulei.
Kaip sidabru taiga traukias, perlais rasa žiba.
Sutemos ramiai apgaubia upę, krūmą, mišką.

Kaip malonios yra naktys gamtoje pabūti.
Ir Kuzurovo kaimelis, ir mūsų gryčiutė.
Patraukimą jaučiu gyvą gražumu gėrėtis.
Kodėl reikia mane peikti, kodėl netikėti?

Jei mokykloj aprašyti pamokoj įsakė,
Apie gamtą apsakyti, ką matys tik akys.
Jei subūriau, sugebėjau gamtą aprašyti,
Tad mokytojas netikėjo, liepė perrašyti.

Neklastingas tai dalykas iš mano dienino…
Nepamiršiu tamsią naktį žibančio sietyno.
Ir atminsiu sakų kvapą iš kedrų tankyno,
Virpant lapui drebulės, širdis nus`ramina.

Nors gamtužę ir mylėsiu, traukia ir piešimas.
Vabalėlį paminėsiu, kurs patamsy žiba.
Kaip tą mažą vabalėlį šviesi diena keičia.
Širdį mokinio užgauti niekada neverta.

[1956 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]

• 2019 Rugsėjo 19 d. Ketvirtadienis.

• Rudosios Žemės KIAULĖS (Šerno) metai (iki 2020-01-24)

• Pasveikink varduvininkus: Arnulfas , Girvina , Girvinas , Girvinė , Januaras , Januarija , Januarijus , Janys , Prienys , Vilė , Vilhelmina , Vytė , Žvelgaitis , Žvelgas , Žvelgutis ,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Belaukiant švenčių
Pasakos mažiesiems
Foto galerija
IT konsultacijos
Eilėraščių skrynelė
Schemos siuvinėjimui kryželiu

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Černobilio AE avarija..Tai pati baisiausia atominės energetikos katastrofa pasaulyje, įvykusi 1986 metais naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją. Tačiau pasaulis apie tai sužinojo tik po kelių dienų
Afrodiziakai ir jų savybės..... ar žinojote, kad pvz. paprastas svogūnas stovi ant aukščiausios geismą žadinančių produktų pakylos. Svogūnas, vadinamas "vargšų muskusu", Ajurvedoje minimas kaip šlapimą varanti bei žadinanti prie
Kaip marginti kiaušinius velykoms?..... aišku kiaušinių marginimo būdų yra ne 1 ir ne trys.. jų yra daug.. tad, keli iš jų..