» NEREIKIA NUSIMINTI :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

NEREIKIA NUSIMINTI
Dedikacijos | Eilėraščiai apie gyvenimą | 1956 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

[Sūnui Alfredui]

Nesėkmė, tartum patranka, labai ūpui veikia,
Bet dėl to nuleisti rankų niekada nereikia.
Dar tvirtesnes darbo dienas reikia tad varyti,
Suprastų tada kiekvienas, kas mums to pavydi.

Nenuleisti reikia rankų ir save raminti.
Dar smarkiau jėgas įtempti, bet nenusiminti.
Aplenksiu aš ir kaimynus, jei palaimins Dievas,
Aprašysiu ir žvaigždynus, ir gėlėtas pievas.

Aprašysiu visą gamtą, kiek tik sugebėsiu.
Dėl kitų įminsiu mįslę ir pats ją atspėsiu.
Kuo aš kaltas, jei gražiausią turiu palinkimą,
Gamtos grožį savy jausti, apsakyt troškimą.

Juk akimis tik matyti ne aš vienas noriu.
Noriu tai aš apsakyti ir draugams, ir broliui.
Kaip gražu, kada aušrėjant eini meškerioti,
Kaip šunelis šokinėja, kai eini medžioti.

Kaip žuvelė vandenyje vikriai gaudo slieką,
Nesuspėja ir nuryti, kaip pagauta lieka.
Kaip kiškelis ausis stato linksmas po pakrūmę,
Kai medžiotoją pamato, sparčiai šalin dumia.

Kaip antelę skanu valgyt, ir ją linksma pešti,
Kai tik šūvis ir šunelis plaukia jos atnešti.
Džiaugsmas širdį man užlieja, jei ko grįžtant lauki,
Kai išgirsti upe Kete garlaivis atplaukia.

Juodi dūmai taip kvatojas “Nordui” plaukiant,
Užpila net krante kojas, kai banga atplaukia.
Kaip gražu mažais laiveliais vandeniu plaukyti,
Kiek daug džiaugsmo su broleliais, sunku apsakyti.

Kaip malonu palakstyti po pievas, po mišką
Kai nešalta, o raselė einant perlais tikšta.
O vidudienio sulaukus, kai rasa nurieda,
Ant krūmelio susikaupęs ir paukštelis gieda.

Per dienelę saulė žaidžia ir pietus pamiršti.
Vaizdą akys tau atskleidžia, kyla rūkai tiršti.
Kaip suvargęs debesėlis vos palengva šliaužia.
Šakose kur nors vėjelis užsispraudęs snaudžia.

Kaip saulutė visą dieną žaidė po pasaulį.
Kaip gamta ramiai užmiega, nusileidus saulei.
Kaip sidabru taiga traukias, perlais rasa žiba.
Sutemos ramiai apgaubia upę, krūmą, mišką.

Kaip malonios yra naktys gamtoje pabūti.
Ir Kuzurovo kaimelis, ir mūsų gryčiutė.
Patraukimą jaučiu gyvą gražumu gėrėtis.
Kodėl reikia mane peikti, kodėl netikėti?

Jei mokykloj aprašyti pamokoj įsakė,
Apie gamtą apsakyti, ką matys tik akys.
Jei subūriau, sugebėjau gamtą aprašyti,
Tad mokytojas netikėjo, liepė perrašyti.

Neklastingas tai dalykas iš mano dienino…
Nepamiršiu tamsią naktį žibančio sietyno.
Ir atminsiu sakų kvapą iš kedrų tankyno,
Virpant lapui drebulės, širdis nus`ramina.

Nors gamtužę ir mylėsiu, traukia ir piešimas.
Vabalėlį paminėsiu, kurs patamsy žiba.
Kaip tą mažą vabalėlį šviesi diena keičia.
Širdį mokinio užgauti niekada neverta.

[1956 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]

• 2020 Vasario 24 d. Pirmadienis.

• Baltosios Metalinės Žiurkės metai (iki 2021-02-12).

• Pasveikink varduvininkus: Demetrija , Elfrida , Elmaras , Elmyra , Gedkanta , Gedkantė , Gedmantas , Gedmantė , Gedmas , Gedmė , Goda , Liveta, Livija, Livijus, Matas , Motiejus ,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Pasakos mažiesiems
Schemos siuvinėjimui kryželiu
E-atvirukai visiems ir kiekvienam
Foto galerija
IT konsultacijos
Belaukiant švenčių

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Geltona spalva nuotraukose..... keista geltona tokia šilta spalva, bet apsidairykite gatvėje ir ko gero, nustebsite kiek jos mažai aprangoje
Eilėraščiai apie angelus..... sukūrėm mes save ir visąlaik marinam, bet gi išliko angelai ir slepias naktyje - dabar jų patys bijom...
Fojė, Mamontovas..Tu atnešei šviesą, Į mano pasaulį, Tik ištarei žodį, Ir dingo apgaulė, Aš tekanti upė, Tu tekanti saulė..