» NEPAMIRŠKITE :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

NEPAMIRŠKITE
Religiniai eilėraščiai | Eilėraščiai apie viltį, norus, troškimus | 1971 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Nepamirškite, vaikeliai, Brangaus Jėzulėlio,
Kurs Betliejuj ant šienelio ašarėles liejo.
Vien dėl mūsų šviesios laimės atėjo pasaulin.
Per Jį stojos padaryta žemė, dangus, saulė.

Grožio amžinos gėrybės iš dangiško sosto.
Jis atėjęs šen pasaulin juk kiekvieną glosto.
Mažam gieda piemenėliai, gulint ant šienelio.
Jis bažnyčioj pasislėpęs tam mažam namely.

Persekiojimų turėjo dar mažų metelių,
Nes jau Erodo rūstybė ieškojo vaikelio.
Kai Saliamono bažnyčioj Motina ieškojo ,
Dėl Marijos Simeonas skausmą pranašavo.

Vos tik dvylika metelių Jis tada turėjo,
Kai visi Rašto žinovai mokslu Jo stebėjos.
Jėzus, mokindamas žmones, keliones keliavo.
Būriai sekė, kur Jis ėjo, ir malones gavo.

Prie savęs Jis liepė eiti, vaikelius mylėjo
Ir palaimino mažuosius, ant jų rankas dėjo.
Kiek stebuklų Jis padarė, kai žmones mokino,
Ir iš vandenio padarė saldų, puikų vyną.

Tyruose, taip mokant žmones, tūkstančius penėjo
Žuvimi, trupučiu duonos, kaip Jis panorėjo.
Stebuklingai primaitino, skalsindamas duoną.
Ir šiandieną stebuklingai sielai maistą duoda.

Kiek ligonių Jis pagydė, mirusius gaivino.
Akis žmogui atidarė aklam iš gimimo.
Nesurinkt visi stebuklai, kiek žmonijai darė,
Kiek pagydė, suramino, kiek velnių išvarė…

Dievas būdamas permatė širdis mūs kiekvieno
Ir Jis tirpdė jas kaip vašką, kietesnes už plieną.
Maloniai Jis visų širdis prie savęs patraukė,
O Jo priešai jį sugauti tik progos belaukė.

Išrinktos tautos vadeivos Jo visai nemyli,
Bet Jo meilė dėl žmonijos kantriai viską tyli.
Prisiminkim Jėzaus skausmą, kaip darže dūsavo,
Kniupščias puolęs, meldės Tėvui, krauju prakaitavo.

Ir kaip mokytinis Judas Jėzų pabučiavo
Ir atidavė kentėti Mokytoją savo.
Apgaulingas išdavimas - sveikina priėjęs.
Mato piktą jojo širdį Kristus Atpirkėjas.

Tuokart budeliai iš karto greit visi sustingo.
Kristus klausia, ko jūs ieškot, jei manęs, tai imkit.
Net ir antrą kartą Jėzus maloniai jiems tarė,
Jie tada atsipeikėję, ką sumanė, darė.

Taip Jį surišo smarkiausiai virvėmis, grandinėm,
Ir mokytiniai iš karto veik visi pabūgo.
Baisūs budeliai vedžiojo ir skaudžiausiai plakė.
Neteisingiesiems teisėjams žodžio neatsakė.

Prisiminkim Jėzaus skausmą, vargus ir kankynę,
Kaip raudojo šventas Petras, kaip Jo išsigynė.
Kaip skausmingai nuplakdinę, erškėčius uždėjo,
Kraujas čiurkšliais tūkstantiniais per kūną tekėjo.

Kaip uždėjo sunkų kryžių, o pečiai žaizdoti.
Kad ir sunkus kryžiaus medis, neima vaitoti.
Toj baisioj, skaudžioj kelionėj tris kartus parpuolė
Ir švenčiausią savo veidą į uolas sužeidė.

Kaip sutiko toj kelionėj brangią Motinėlę
Ir visus skausmus Sūnelio Ji gyva pakėlė.
Prisiminkime, kaip žiauriai Jam rūbus nutraukė,
Iš atnaujintų žaizdų Jo Šventas kraujas plaukė.

Kaip baisu tada jau buvo, kai prie kryžiaus kalė.
Tyliai davės kryžiavoti Jo veidai išbalę.
Kaip skaudžiai pervertos rankos, kojos, taip pat šonas.
Ir Švenčiausią Jėzaus Širdį pervėrė tironas.

Kaip Marijai Širdį badė skausmo kalavijai,
Bet Ji kantriai tai aukojo gelbėti žmonijai.
Greit atsivertė tironas, kurs pervėrė širdį,
Šaukia, šventą čia kankinam, kalnai, uolos girdi.

Kai Švenčiausias Kraujo lašas ant akių užkrito,
Tai ir Lionginas žalnierius katalikas liko.
Smarkiai žemė sudrebėjo, uolos pusiau skėlės.
Saulė visiškai užtemo, numirėliai kėlės.

Kaip septynis žodžius tarė, alpdamas skausmuose.
Paskutinis išsipildė, mirė taip kraujuose.
Net ir šimtininkas mušės į krūtinę savo.
Ir daugiau žmonių begrįžtant liūdo, aimanavo.

Tik kareiviai burtus metė ir rūbus dalinos,
Jiems nebaisūs šie stebuklai ir skausmai Marijos.
Prisiminkim, skaudžiai mirdams, priešams dovanojo.
Nepamirškime, mielieji, savo Gelbėtojo.

Ir kaip gailinčiajam latrui rojų pažadėjo,
Ir visiems savo žaizdose viltį Jis padėjo.
Kaip po kryžium Magdalena suklupus raudojo.
Kristaus Kraujas čia išlietas visiems dovanojo.

Kaip gi alpo Motinėlė po Kryžium Sūnelio.
Ji pagelbsti taip kiekvienam, rodo dangun kelią.
Kaip Marijai sūnum Joną buvo atidavęs,
Taip priklausom Jai šiandieną visos Kristaus avys.

Prisiminkite, mielieji, Kristaus skausmą didį.
Jo kančių didi palaima visą laiką lydi.
Duok, Gerasis Dievulėli, dėl vaikelių protą,
Kad kančios brangiausiais vaisiais jie pasinaudotų.

[1971 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]

• 2019 Rugsėjo 17 d. Antradienis.

• Rudosios Žemės KIAULĖS (Šerno) metai (iki 2020-01-24)

• Pasveikink varduvininkus: Hildegarda , Pranas , Pranciškus , Pranė , Pranius , Pranys , Robertas , Singailas , Singailė , Sinotas , Sinotė , Sintautas , Sintautė ,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Schemos siuvinėjimui kryželiu
Pasakos mažiesiems
Eilėraščių skrynelė
E-atvirukai visiems ir kiekvienam
Belaukiant švenčių
Foto galerija

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

E-atvirukai bet kokiam skoniui..... gražūs e-atvirukai - tema įvairus atvirukai, tinkantys mylimiems ar patinkantiems žmogeliukams bei žinoma priešams :))
Eilėraščiai apie vasarą..... Baltų beržų pavėsy vakaras sustoja, Prabėgo dar viena svaiginanti diena, O vasaros gaiva vakaris vėl alsuoja, Pasklido pienių pūkas po kalvas...
Pasigrožėkime - jurginas..... tai vienas iš mėgstamiausių dekoratyvinių augalų, mielai auginamas gėlių mėgėjų