» LITAS :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

LITAS
Eilėraščiai apie gyvenimą | 1995 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Dabar laikas jau atbuko, nes teisybė jau nusmuko.
Kas tik litų daugiau duos, to teisybė ir gyvuos.
Žmonės taip "sukultūrėjo", kai teisybė nugarmėjo.
Ką tik nori, tą ir imk, ne vagis, save ramink.

Dabar niekas nemeluoja, suka, visaip kombinuoja.
Kožnas nori pasistiept, kad tik sau daugiau nugriebt.
Kas tik sugeba, tas tunka, o vargšelis litas smunka.
Jei valdžia dar šitaip tuks, litas dar daugiau nusmuks.

[1995 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]
Patiko [0]Nepatiko [0]

Patiko Patiko Nepatiko Nepatiko

Jūsų nuomonė, mums padės tobulėti
Užsiskaitome tik vieną (pirmą) Jūsų nuomonę.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el. paštas llaimaa[et]gmail.com
Nuomonių statistika ateityje bus atrandama čia

 Rekomenduojami video..

• 2022 Rugpjūčio 9 d. Antradienis.

• Juodojo vandens Tigro metai (iki 2023-01-21).

• Pasveikink varduvininkus: Erlandas, Mintarta, Mintartas, Mintartė, Pilėnas, Pilėnė, Rolanda, Rolandas, Romanas, Romas, Tarvilė, Virga, Virginija, Virginijus, Virgis, Virgius,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

 Iki Naujųjų Metų liko: mėnesių, ir dienų (os, a).

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Velykiniai juokeliai, anekdotai..... Atsibunda Petriukas ryte, tėvai išėję jau į darbą. Nueina jis į virtuvę ir randa keptuvėje du keptus kiaušinius. Šalia guli raštelis nuo mamos: "Petriuk, čia tavo" :))
Eilėraščiai apie senelius..... Gyveno kadaise Paryžiuj bobutė – Ji mėgo žiūrėti pro rakto skylutę. Žiūrėdavo dešinę akį primerkus, Ką veikia prancūzai; kiek juokias? kiek verkia?...
Tostai gimtadienio proga..... Vis kartojasi žiemos ir vasaros, Ir pavasario vėjai šilti, Juk gyvenimas primena pasaką – Pasiklydusią žemės glėby. O gyenimas ima kaip duoklę, Mūsų juoką, svajones, džiaugsmus, Ir kaip skolą – ne