» Metai - rudenio gėrybės (6) :: Kristijonas Donelaitis

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

Metai - rudenio gėrybės (6)
Eilėraščiai apie gamtą | Autorius: Kristijonas Donelaitis | Daugiau autoriaus eilėraščių

<<<< 5 dalis | 6 dalis


Bet girdėkit dar toliaus, kas čia pasidarė.
Du kaimynu nekviestu svodbon atsibastė,
Viens jų Slunkium, o kitsai Pelėda vadinams.
Krizas koliojo nuopertą porą matydams,
Ale bobutė jo, dėl to didei nusigandus,
Tuo gumbu vaitot ir skaudžiai sirgti pradėjo.
Rods negražu, kad kas į česnį veržiasi lįsti.
Kur tik sukviesti bičiuliai gal čestavotis.
Stui, nešvankėli, nelįsk, kur lįsti netinka,
Lauk, ik Krizas tau per paslą šauks pasirodyt
Ir kaip viežlybą kaimyną lieps pasilinksmint.
Todėl viežlybi svoteliai taip nusigando,
Kad jie neigi tabako jau rūkyt negalėjo,
Bet dėl išgąsties iš rankų išmetė pypkius.
Špielmonai taip jau dėl tokio didelio stroko
Su žaislais savo skambančiais po suolu nulindo;
O visi, kurie linksmai šokinėdami rėkė,
Stapterėjo tuojaus ir baisiai bliauti paliovė.
Dainos nuo gaidžių, nuo vištų irgi žąsyčių,
Kalbos nuo vilkų, nuo meškų irgi nuo jaučių
Dėl baisybės tos tuojaus į nieką pavirto;
Irgi svečiai visi, tyloms kasydami galvas,
Kas tam strokui reik, nei šiaip, nei taip neišsimanė,
Ik Enskys, iš papykio beržinį pagriebęs,
Slunkiaus irgi Pelėdos šonus skalbti pradėjo
Ir po tam, plaukų nusitvėręs, išmetė laukan.

Ale nedyvykitės, kalbas girdėdami tokias.
Juk ir ponai, poniškai daugsyk prisiriję,
Būriškus štukius, kaip mes, pramanydami juokias.
Būrų rods daugums tarp mūsų nemandagiai elgias,
Ypačiai ant česnių linksmų tūls randasi naras,
Kurs daug zaunydams krikštynoms gėdą padaro.
Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs
Vis šventus ir viežlybus tikt ištaria daiktus.
Ak, šlapjurgis ir tarp jų, per daug prisikošęs,
Būriškas šūtkas išpliopt taip jau nesigėdi.

"Ak, - tarė Pričkus, - aš, tiek metų šulcu bebūdams,
Dvariškus būdus ir ponų visą rabatą
Pluk įsitėmijau, girdėdams irgi žiūrėdams.
Andai tropijos, kad aš su gromata pono
Pas vyriausį dumčių raits nukeliauti turėjau,
Pas kurį puikių šlapjurgių daug susibastė.
Aš, kaip tarnui reik, savo prastą mučę nuvožęs
Ir paikiai pasikloniojęs, tuo gromatą rodžiau
Irgi, padavęs ją, tyčioms į atdarą kuknę
Įlindau pažiūrėt, kokius ten šutina kąsnius.
Nėsa, papratęs jau tarp ponų skiauturę rodyt,
Nei koks draugas jų, nebijaus nei šiokio, nei tokio.
Čia trys kukoriai duži man tuo pasirodė;
Viens nešvankėlis mėsinėjo vanagą juodą,
O kitsai, su nagais draskymams ištisą zuikį,
Kirmėlių gyvų lizdus iš vėdaro krapštė;
Ale trečiasis du biauriu ryku nusitvėręs,
Rupuižes baisias į bliūdą tarškino platų;
Nės tas rupuižes mūsų ponai garbino skaudžiai.


Toliau skaityti >>>>

[Atsiuntė: Admin]

• 2020 Sausio 19 d. .

• Rudosios Žemės KIAULĖS (Šerno) metai (iki 2020-01-24)

• Pasveikink varduvininkus: Gedvilė , Kanutas , Marijus , Marina , Marinas , Marius , Morta , Raivedys ,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

IT konsultacijos
Foto galerija
Belaukiant švenčių
Schemos siuvinėjimui kryželiu
Eilėraščių skrynelė
E-atvirukai visiems ir kiekvienam

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Kalėdų istorija..... Tai senoji Saulės grįžimo šventė, kuri buvo žinoma daugelyje prieškrikšcioniškųjų Europos tautų. Tai žiemos tamsybių nugalėjimo šventė, tarytum naujųjų metų pradžia..
Įžymių, žinomų žmonių genialios mintys..... norėčiau, kad mūsų mieste išsiveržtų ugnikalnis arba nukristų NSO. Gal bent tai pritraukt?
Ateities knygos..... - Na tu lyg iš medžio iškritęs! Šimtą metų lauksi. Tekstą skaityti reikia per poliarizacinius akinius. Be jų tik reklama