» KERŠTAS :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

KERŠTAS
Eilėraščiai apie gyvenimą | 1957 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Leiskit į tėvynę, leiskit pas savus,
Ten pasmaugsiu Bumbą ir priešus kitus,
O Kurklietį radus, nusuksiu jam nosį
Ir kai ką gyventi dar reikės pamokyt.

Leiskit į tėvynę, ten, pas brolius savo,
Kaip kad nekurie jau tenai parvažiavo.
Dar nedaug sugrįžo, gali suskaityti,
Jie jau draugus gali savo pamatyti.

Kurie draugai tikri, reikia jų gailėti,
Kurie nevidonai – gūzą jiems įdėti.
Gal ir nekeršysiu iš jų visai niekam,
Alia tik liežuvis kruta kaip ant "čvieko".

Gali ir Bumbėnas gyvent išsijuosęs,
Nekeršytų niekas, kad ir parvažiuotų.
Gali ir Kurkliečio sveika nosis likti,
Geriau būt, kad draugo nereiktų sutikti.

Tegu jie nebijo, nedėsiu jiems gūzo,
Tegu sveiki džiaugias, drūti, kaip arbūzai.
Jei širdy nebūtų tikėjimo tvirto,
Gal ne vieno akys karbolium išvirtų.

Tikėjimas liepia tvirtai pagalvoti,
Kas kam nusidėjo, visiems dovanot.
Dovanot ne kartą ir net ne septynis,
Tiek, kiek kartų bloga padarys kaimynas.

Net yr liepta melstis užu priešus savo –
Jie, vargšeliai, patys save apsigavo.
Jie iškasė duobę dėl kitų likimo,
Kad skaudaus nebūtų pačių įkritimo.

Visiems dovanoju ir linkiu jiems laimės,
Kad ir parvažiuočiau, nevaryčiau baimės.
Tik duok, Dieve, grįžti, keršto nėr širdyje,
Kad ir nelabasis Bumba mus prarijo.

Kaimyniška širdis šešis metus davė
Užu savo žemės pašaro saujelę.
Kaimyno gerumas aiškiai pasirodė,
Kada jis rajonan su skundu nudrožė.

Kurklietis teisėjas duobiamasis buvo –
Nosį trina iš to džiaugsmo, kai žmonės pakliūna.
O tarėjai du maskoliai – ravakasiai sėdi,
Prieš akis ant sienos kaba jųjų dėdė.

Negalvoja, kad jie skriaudžia našlaičių būrelį.
Ar neklaups kada burliokai prieš kai ką ant kelių?
Gal užeis kada jiems karšta tėviškėlėj mūsų?
Ar neplauks kada Dunojum jie į žemę rusų?

* * *

Per daug riebūs pasidarė, Lietuvoj nutuko,
Nebeturi žmoniškumo, sąžinė nusmuko.
Kai ant bačkos atsistoję, žodžiais tautą smaugia,
Kumštį virš galvos iškėlę, kaip kad liūtai staugia.

Per spalio kraujuotas šventes, per gegužės pirmą,
Po tėvynę mūsų brangią tie kraugeriai ūžia.
Eisenoj galvas nešioja, išteptus plakatus –
Mūsų tėviškė pamatė, ko buvo nemačius.

Daug didvyrių žuvo, tėviškės sūnų,
Mūsų žemės veidas kenčia nuo kojų šunų.
Juk gyvieji išvežioti Sibiro miškuos,
Brangios Lietuvos mamyčių širdys vien kraujuos.

Tamsus, juodas rūkas dengia brangią mūsų šalį,
Tie kolchozai prakeiktieji vargina kiek gali.
Naikina tėvynės meilę ir dorovę griauna,
Iš kiekvieno visa jėga tikėjimą rauna.

Šventą dieną darban varo, neduoda jiems švęsti.
Tauri lietuvio širdis to negal pakęsti.
Taip palengva, pamažu iš pamatų griauna
Kas lietuviui yr brangu, vien tik skurdą krauna.

Sparčiai nori jie apdengt po spalva raudona.
Dieve, gelbėk mūsų brolius nuo tų nevidonų.
Gelbėk sūnus Lietuvos, kad jie nebeklystų,
Išblaškyti po miškus lietuviai sugrįžtų.

[1957 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]

• 2020 Rugpjūčio 7 d. Penktadienis.

• Baltosios Metalinės Žiurkės metai (iki 2021-02-12).

• Pasveikink varduvininkus: Donatas, Drąsius, Drąsutė, Drąsutis, Drąsys, Jogailė, Jogilas, Jogilė, Jogina, Joginas, Joginė, Kajetonas, Kajus, Klaudija, Narsutė, Narsutis, Sikstas,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

E-atvirukai visiems ir kiekvienam
Eilėraščių skrynelė
IT konsultacijos
Schemos siuvinėjimui kryželiu
Pasakos mažiesiems
Belaukiant švenčių

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Sveikinimai Tėvo dienos proga.....Tėti mano tėti, Noriu pasakyti, kad tave labai myliu.. Ir tau dovanoti tortą ir ledų..
Audrius Bružas..... teigia, jog reikia lengviau ir paprasčiau į viską žvelgti. Anot jo, žmogus gali trokšti, norėti kažko, bet jei svajonė tampa
Pavasaris nuotraukose..... Pavasarį pražysta dauguma augalų, sugrįžta migruojantys paukščiai.. pavasarį atbunda ne tik gamta bet ir žmonės. Astronomiškai pavasaris prasideda pavasario lygiadieniu (apie kovo 20 d.)