» KAD GALĖČIAU :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

KAD GALĖČIAU
Eilėraščiai apie mintis | 1955 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Rašalinė valioj stovi, paruošta plunksna rašyti,
Bet poeto mintys toli, nesiduoda sustatyti.
Kad galėčiau, kaip poetai, apdainuot gamtos gražumą,
Tai ir plunksna nestovėtų, pilną prirašyč albumą.

Apdainuočiau gražų Šilą, kiek paukštelių dainininkų,
Kiek yr prakaito išlieta žmonių vargšų darbininkų.
Apdainuočiau tuos žvaigždynus, kurie naktį dangų puošia,
Kaip krūmeliuose žilvyčių ten vėjelis ramiai ošia.

Ledų kalnus apdainuočiau, kaip ten baltos meškos vaikšto,
Kaip sesutė ar brolelis išsiilgę laukia laiško.
Apdainuočiau tuos pusnynus lengvutėlio balto sniego.
Ten kiškelis pasinėręs, kaip pūkuose ramiai miega.

Kaip sniegulės gražiai mirga, šviesoje mėnulio žiba.
Išsipuošusios sniegulės – tai graži šalčio kūryba.
Apdainuočiau, kad galėčiau, kas ten mylimoj tėvynėj,
Ir čia brolių nepamirščiau, tamsioj Sibiro tankynėj.

Apdainuoč tėvynės grožį, jūros gintarą barstytą,
Jei gerai rašyt mokėčiau ir jei būtų man paskirta.
Apdainuočiau aukštą kalną, narsią pilį Gedimino,
Geležinio vilko garsą viduriuose jo staugimo.

Apdainuočiau Vilniaus miestą, Aušros vartus – tą šventovę
Ir tris kryžius aukšto kalno, kuriuos neseniai išgriovė.
Nepamirščiau ir to kryžiaus, kurs daržely pastatytas,
Kurį puošė geltonplaukės gėlėmis Sekminių rytą.

Apdainuočiau ir tą grožį tylioj vasaros naktyje,
Žemė rūkuose kaip skęsta, rasos tviska paupyje.
Apdainuočiau tuos pušynus, kaip saulutė juose maudos,
Kaip žvejai, tinklus įleidę, auksines žuvytes gaudo.

Apsakyčiau, kaip sesutės, šieną grėbdamos dainuoja,
Kaip prinokęs javų laukas, kaip gelsva jūra banguoja.
Apdainuočiau ir sesučių tą darželį gražų, puošnų,
Paprašyčiau savo širdis prie vargelio kad priruoštų.

Apsakyčiau ir tą vargą, kiek kalėjimuos kentėta,
Paprašyčiau, kad pamirštų ir kad liktų neminėta.
Motinėlių sengalvėlių gražų daržą apdainuočiau,
O jei spaudžia rūpestėlis, kaip galėčiau, taip paguosčiau.

Apsakyčiau gražų daržą, kaip aguonos ten žydėjo,
Kaip kregždutė ten, po stogu kregždučius išsiperėjo.
Kaip lakštutė meiliai suokia artimiausiame gojely,
Kaip ten klykauja apuokai naktį tolimam miškely.

Apsakyčiau papartėlį, kur per Jonines tik žydi,
Nuraškyt negali niekas, pikta laumė to pavydi.
Apdainuočiau medžio žiedą, kaip bitutė medų renka,
Kiek priverkia sesutėlė, kai girtuoklį išsirenka.

Kaip tos pievos vainikuotos, mirguliuodamos taip žydi,
Kaip ten krinta ašarėlių, sesuo brolį karan lydi.
Apsakyčiau, kiek laimingų, kiek iš džiaugsmo uždainuoja,
Kiek nukrinta ašarėlių, kiek našlaičiai pridejuoja.

* * *

Rašalinė valioj stovi. Plunksna paruošta rašyti.
Mano mintys ne tam skirtos, negaliu jų sutvarkyti

[1955 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]

• 2019 Rugsėjo 15 d. .

• Rudosios Žemės KIAULĖS (Šerno) metai (iki 2020-01-24)

• Pasveikink varduvininkus: Eugenija , Nikodemas , Rimgailė , Rolandas , Viskanta , Viskantas , Viskantė , Vismantas , Vismantė , Vismilas , Vismilė , Vismina , Visminas , Visminė ,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Pasakos mažiesiems
Schemos siuvinėjimui kryželiu
E-atvirukai visiems ir kiekvienam
Belaukiant švenčių
Foto galerija
Eilėraščių skrynelė

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Įspūdingi paveikslai iš vinių..... ar žinot, kad, meno šedevrą, galima sukurti tiesiog iš vinių. Buvęs verslininkas, o dabar menininkas - Markusas Levinas (Marcus Levine) kuria įspūdingus paveikslus
Spalvotos katės..... kai kačių šeimininkai pameta protą.. tad, kačių savininkų keista išmonė, o gal tiesiog kvailystė
Eilėraščiai apie viltį, norus, troškimus..... Kartais norisi ateit.. Ir niekad neišeit.. Norisi būt šalia.. Ir niekados nesiskirt.. Paimt už rankos Ir nepaleist.. Nusivest toli toli...