» DUONYTĖ (2) :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

DUONYTĖ (2)
Religiniai eilėraščiai | Eilėraščiai apie gyvenimą | 1988 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Taip labai dėkoti Dievui turim už saulytę
Ir už skanią, sočią, skalsią valgomą duonytę.
Darbininkams ir varguoliams, ir karaliams sostų
Ta duonelė kasdieninė niekad nepabosta.

Čia mes vieną tą dalyką atsiminkim svarbų,
Kad duonelė užpelnyta prakaitu ir darbu.
Ir iš Rojaus išvarydams, įsaką Dievs duoda:
-Prakaite tik savo veido valgysite duoną.

O mes, žmonės, ar galvojas, tiesą tą ar matom?
Ar už gamtą mes dėkingi, taip ir už sveikatą?
Mes tik turim nekantrumą, širdį gan nedorą.
Vietoj tiesą pripažinti, reiškiam savo norą.

Neiškepus ar perrūgus, tuoj mes ir įširstam.
Negalvojom, kad kąsnelio jos neužsidirbom.
Pagalvok, paėmęs kąsnį tos juodos duonytės,
Kiek čia rankų daug pridėta, net nesumanysi.

Pradžią imkime nuo žemės, kiek ten buvo darbo,
Kai laukus suart reikėjo, kiek ten buvo vargo.
Ir pasėti žemėn grūdą, tręšt ir prižiūrėti,
Ir nupjauti, ir iškulti, patalpon sudėti.

Vežti grūdus į malūną, šiupčiaus reika, maišo.
Žmonės kantriai pluša, dirba ir dantų nekaišo.
O dėl maišo arti žemę, sėti, verpti, austi...
Daug čia rankų reikalinga, daug jėgų sukaupti.

Maišuose jau kvepia miltai, vežt juos į kepyklą.
Duoną kepa parduotuvėm, kepa ir valgyklom.
Duonai kepti malkas kerta, veža, sukapoja,
O duonytė gailiai verkia tinginio burnoje.

Kai pristato parduotuvėn, eik ir nusipirki.
Tada savo rankų reikia pinigui uždirbti.
Paprastos, juodos duonytės mažas tas kąsnelis.
Kiek čia rankų daug pridėta, pagalvok, žmogeli.

Ir jauni, ir pagyvenę argi pagalvojam,
Geležies kiek daug reikėjo, Dievui ar dėkojam?
Ir negalim pasakyti, kąsnį užsidirbau,
Nors varguose pasinėręs, kasdien darbą dirbau.

Nors kažin kiek čia tų rankų darbą tą plušėtų,
Jei nelaimintų Aukščiausias, derliaus neturėtum,
Nes be saulės nieks neaugtų, viskas suledytų.
Jis maitintoją žemelę davė numylėtą.

* * *

Už viską mes Dievui tarkim nuoširdžiausią ačiū:
Ir už gamtą, už sveikatą, už duonytę pačią.
1988 m.

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]
Patiko [0]Nepatiko [0]

Patiko Patiko Nepatiko Nepatiko

Jūsų nuomonė, mums padės tobulėti
Užsiskaitome tik vieną (pirmą) Jūsų nuomonę.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el. paštas llaimaa[et]gmail.com
Nuomonių statistika ateityje bus atrandama čia

 Eilėraščiai tuo pačiu pavadinimu "Duonytė":

• 2021 Lapkričio 29 d. Pirmadienis.

• Baltojo Metalinio Jaučio metai (iki 2022-01-30).

• Pasveikink varduvininkus: Dobilas, Dobilė, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, Vyganda,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

 Iki Naujųjų Metų liko: mėnesių, ir dienų (os, a).

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Moko akmuo..... tai akmuo - riedulys nupjauto kūgio formos prie Tauragnų–Kazitiškio kelio, Šeimaties kaime
Gyvi paveikslai..... Gyvi paveikslai... pasirodo ir pats žmogus gali būti kaip meno priemonė.. taigi, kuriami piešiniai iš žmonių - gyvi paveikslai - žmonės tiesiog erdvėje sustoja, atitinkama spalva apsirengia, tam t
Hanzos dienos - 2012..... tai renginys Kauno senamiestyje arba tiesiog viduramžių arba Hanzos šventė, kurią organizuoja viešoji įstaiga "Hansa Kaunas", berods nuo 2005 metų