» DAUGEL BROLIŲ KENČIA :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

DAUGEL BROLIŲ KENČIA
Eilėraščiai apie gyvenimą | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Pasiilgau aš tėvynės ir gimtų namelių,
Pasiilgau brolių, sesių ir brangių tėvelių.
Labiausiai pasiilgau mylimų vaikelių,
Kuriuos aš palikau ne iš savo valios.

Čia tik sargas panaktinis, visad skamba raktai.
Čia ir dangaus nematyti, tiktai niūrios šachtos.
Juk ir krašte Krasnojarsko, rajone Sajanų
Taigas kirsti labai sunku, reikia ir sveikatos.

Nesimato čionai saulės anksti rytą tekant.
Nesigirdi motinėlės taip maloniai šnekant.
Nesigirdi nei balselio linksmų vyturių,
Tiktai skurdas užrakintų vargšų kalinių.

Vienus veda kur per kiemą, kitiems nusigręžt,
Einant rankas taip sudėjus už nugaros nešt.
Vieni kitų akimis veido kad nematytų.
Kas ten kiti tokie vargsta, kad neatpažintų.

Tai tokia tvarka, brangieji, čia pas mus kalėjime.
Kaip ten jaučiatės laimingi tam žaliajam kaime?
Laisve džiaugiatės kas dieną, laisve jūs alsuojat,
Palinkėkit ir mums laisvės, laimingo rytojaus.

Liūdna yra mūsų laimė, esame nuskriausti,
Už tėvynės tikrą meilę esame nubausti.
Nėra reikalo rašyti ir veltui kalbėti,
Mes nenorim šitos laimės priešui palinkėti.

Prašom, mieli, prisiminkit mus prie Kūčių stalo,
Išblaškytus labai toli, už kalnų Uralų.
Trenkė mus ir į Vorkutą, ir į Karagandą,
Kaip kažkokius piktadarius, nučiupę už sprando.

Už tėvynės tikrą meilę ir už būvį savo,
Brangūs sūnūs Lietuvos šitą skurdą gavo.
Nenorėjo ji apleisti tautos ir tikybos.
Nenorėjo raudonuoti, kaip musmirės grybas.

Už tai, kad mylėjo tautą ir tikybą savo,
Ar kas kaltas, ar nekaltas, po daug metų gavo.
Daugel mušti ir kankinti, veidmainių išduoti,
Dvidešimt penkeriems metams tam skurdui paduoti.

Net ir kunigas ne vienas skurdą tą kentėjo.
Nuklotu keliu erškėčiais su tautiečiais ėjo.
Ir ne vienas neužbaigęs skirto vargo savo,
Iš Sibiro pas Aukščiausią dangun nukeliavo.

Riauba, kunigas klebonas, prietėlis Ragelių,
Klaupės maldai kožną rytą Tugačiuj ant kelių.
Jis nuėjo amžinybėn, žmonės taip kalbėjo.
Grįžtant laisvėn, mano akys tuos kapus regėjo.

Pažinau aš jį dar laisvėj, tvirtas buvo žmogus.
Nepakėlė šito skurdo, nes buvo per bloga.
Daugel žuvo garbingų. Buvo jie mokinti.
Kas gi gali juos visus ir besuskaityti?

Tik tvėrėjas visatos viską mato, girdi.
Mato ir kas yra slapta, ir kiekvieno širdį.
Jis tik vienas Visagalis suskaitys tas aukas.
Be jo Dieviškos žinios nenukristų plaukas.

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]

• 2020 Rugsėjo 24 d. Ketvirtadienis.

• Baltosios Metalinės Žiurkės metai (iki 2021-02-12).

• Pasveikink varduvininkus: Gedvilas, Gedvilė, Gedvina, Gedvinas, Gedvinė, Geraldas, Gerardas, Hektoras, Rupertas,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Foto galerija
IT konsultacijos
Eilėraščių skrynelė
Belaukiant švenčių
Schemos siuvinėjimui kryželiu
Pasakos mažiesiems

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Faktai apie uoslę..... Ar žinote, kad astronautai kosmose praranda kvapo ir skonio pojūtį. Dėl gravitacijos nebuvimo, jų sinusai užsipildo skysčiu, iššaukiantis jausmą, tarsi sirgtum sloga.
Juokingi, linksmi tostai..... Žmonės skubėdami daro klaidas. Tad išgerkime lėtai, kad nesuklystume!
Puntuko akmuo..... Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje (5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante) dunkso priešistorinio laikotarpio liudininkas