» Amžių sutartinė :: Jurgis Baltrušaitis

 TOP meniu » Sielai »» Eilėraščiai » Eilėraščių temos » Metai » VISI Autoriai » Palik PĖDSAKĄ

Amžių sutartinė
Eilėraščiai apie gyvenimą | Autorius: Jurgis Baltrušaitis | Daugiau autoriaus eilėraščių

Kur mirksnio keras širdį remia,
Ten tavo piūtė negausi,
Ir vergo jungu virsta žemė,
Kol, kurmi, tu tik ją rausi...

Nors daug, ją aręs, tu pakėlei,
Vis tiek bus raugėti javai,
Jei tu tik lakiai valandėlei
Ir duonos riekei vergavai...

Tad plauk nuo delno glitų molį,
Iš dulkių rato širdį kelk
Ir į būties užburtą tolį,
Iš sapno budęs, atsižvelk...

Ne žemės taurei tavo troškis,
Ne tau ir tavo geidulys,
Tad amžių gaire remkis, loškis
Prie jų mįslės kaip jos dalis...

Mus valdo gyvio sutartinė,
Todėl žmogaus širdis gaji
Ir randa laisvę vandenyne,
Kai lašas grįžta vėl į jį...

Tad ženk per žemės slenkstį gurų!
Ko ieškai tu - čia. pat, greta,
Būties aušra už tavo durų,
Už tavo vartų - visata...

[Atsiuntė: Admin]

• 2020 Rugpjūčio 4 d. Antradienis.

• Baltosios Metalinės Žiurkės metai (iki 2021-02-12).

• Pasveikink varduvininkus: Domantas, Domininka, Domininkas, Dominyka, Dominykas, Domitas, Gerimantas, Gerutė, Gerutis, Irta, Irtautas, Irtautė, Milgedė, Milgeidė,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Foto galerija
IT konsultacijos
Schemos siuvinėjimui kryželiu
E-atvirukai visiems ir kiekvienam
Pasakos mažiesiems
Belaukiant švenčių

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, ar radote tai ko neturėtų čia būti, ar žinote (jei nenurodyta) eilėraščio autorių, ar norėtute pasidalinti savos kūrybos eilėraščiais - brūkštelkit mums :))

Įvairūs atvirukai..... gražūs e-atvirukai - tema įvairus atvirukai, tinkantys mylimiems ar patinkantiems žmogeliukams :)
Barstyčių akmuo..... ar žinote koks didžiausias akmuo Lietuvoje, jei pagalvojot apie Puntuką, deja tai Barstyčių akmuo, sveriantis net 680 tonų
Eilėraščiai apie krizę.....Prasidėjus nelauktai, sliūkina per svietą, Pagalvokite tiktai - susiras mat vietą. Panorėjo Lietuvoj ilgiau pasilikti, Tai kodėl dėl jos, bjaurios, liūdni turim dirbti...