» Julian Paul Assange gyvenimo faktai

 TOP meniu » Pradþia » Ádomybës » Biografijos » Veikla

JULIAN PAUL ASSANGE (1971-07-03) » » » Kompiuteristas


Julian Paul Assange | © Cancillería del Ecuador | wikipedia

Julian Paul Assange - garsiausias australas bei hakeris pasaulyje.

Gimë Australijoje (Taunsvilo mieste), jo tëvai turëjo kilnojamojo teatro trupæ, o mama buvo maiðtautoja, kuri sulaukusi ðeðiolikos sudegino savo mokyklinius vadovëlius ir ant motociklo iðkeliavo ið miesto. Kai J.P. Assange buvo aðtuoneri metai, moteris antrà kartà iðtekëjo uþ muzikanto ir susilaukë sûnaus, taèiau vëliau poros keliai iðsiskyrë.

Tuomet motina pasiëmë abu vaikus ir slapstydamasi nuo buvusio vyro su jais keliavo po ðalá penkerius metus.

Teigiama, kad J.P. Assange iki 14 metø Australijoje pakeitë net 35 mokyklas bei 37 gyvenamas vietas, tokia vaikystës patirtis atsispindi dabartiniame klajokliðkame J.P. Assange gyvenimo bûde.

Kuomet J.P. Assange suëjo ðeðiolika metø, jis kartu su dviems vaikinais ákûrë „hakeriø“ grupæ „International Subversives“, kuri lauþdavosi á kompiuterius visame pasaulyje.

Knygoje „Underground", kurià jaunasis „hakeris“ paraðë bendradarbiaudamas kartu su þmogumi, pasivadinusiu Suelette Dreyfus, jis apraðë pagrindines ir auksines hakeriø taisykles:

• „Nesuþaloti kompiuterio, á kurá ásilauþei, sistemos,
• nepakeisti esanèios informacijos,
• dalintis gauta informacija“.


Ðeðiolikos J.P. Assange ásimylëjo savo bendraamþæ ir iðsikraustë ið mamos namø. Taèiau tuomet jam pateikti 24 kaltinimai dël ásilauþimø á svetimus serverius ir paskirta 2100 Australijos doleriø bauda.

J.P. Assange nusprendë bûti atsargesnis ir persikraustë gyventi á Melburnà. Taèiau suþinojæs, kad jo draugë laukiasi, sugráþo gyventi arèiau jos. Aðtuoniolikos metø vaikinas vedë neoficialioje ceremonijoje ir susilaukë sûnaus. Mergina po keleto meto já paliko ir pasiëmë su savimi berniukà.

Bûdamas 18-os J. Assange tapo bene þymiausiu Australijos kompiuteriø ásilauþëliu, sugebëjusiu ásibrauti á Australijos universiteto ir Kanados telekomunikacijø milþino „Nortel" kompiuterinæ sistemà. Uþ tai jaunuolis buvo areðtuotas, bet vëliau atleistas nuo bausmës, neáþiûrint kriminalinio ásilauþimo pobûdþio.

J.P. Assange studijavo Melburno universitete matematikà ir fizikà, taèiau jokio mokslinio laipsnio neágijo ir mokslø nebaigë.
Taip pat mokësi Australijos nacionaliniame fizikos mokslø universitete, tarp pasirinktø studijø buvo ir filosofija ir neurologijos mokslai.

2006 metais Australijoje J.P. Assange uþsidarë namuose netoli universiteto ir pradëjo dirbti: ant viso namo sienø pradëjo raðyti ávairias diagramas, kurios turëjo padëti sukurti naujà informacinæ sistemà. Jo lova stovëjo virtuvëje ir J.P. Assange kviesdavosi savanorius, kuriø uþ nakvynæ praðydavo padëti kurti jam naujà puslapio sistemà. „Kiek pamenu, jis nieko nevalgydavo ir beveik nemiegodavo", – pasakoja jam padëjæs asmuo - taip gimë garsiausias pasaulyje puslapis - WikiLeaks.

WikiLeaks“ ðiuo metu dirba devyni þmonës, svetainë neturi oficialios bûstinës, tik anoniminæ paðto dëþutæ Melburno universitete. Þinomi du portalà tvarkantys þmonës – J.P. Assange ir vokietis, kuris save vadinantis Danieliumi Schmittu.
Teigiama, kad J.P. Assange ir kiti darbuotojai uþ darbà negauna jokio atlygio. Taèiau per metus þmonës ið viso pasaulio projektui paaukoja apie 258 tûkst. doleriø, kurie skiriami puslapio vystymui.

Nuo 2010 metø apsigyveno Islandijos sostinëje Reikjavike.

Pats J.P. Assange save lygina su karo þurnalistu, kuris turi nuolat keliauti ir bûti ávykiø centre.
J.P. Assange vienintelë nuosavybë kelionëse – mëlyna kuprinë, kurioje jis laiko mobiliuosius telefonus, kompiuterá ir didelæ kolekcijà kojiniø.

Uþ savo veiklà J. Assange yra gavæs tris apdovanojimus:

• 2008 m. „WikiLeaks“ paskirta þurnalo „The Economist“ Naujosios þiniasklaidos (New media) premija, J.Assange - „Index of Censorship“ premija uþ þodþio laisvæ,
• 2009 m. - þmogaus teisiø organizacijos „Amnesty International“ Þiniasklaidos premija uþ neteisminiø nuþudymø atskleidimà Kenijoje,
• 2010 m. jis apdovanotas Sam Adams premija uþ principingumà.

2010 metø rudená Ðvedijos prokuratûra iðkëlë J.Assange bylà pagal kaltinimà iðþaginimu, seksualiniu priekabiavimu ir vertimu turëti lytiná aktà. J.Assange ðiuos kaltinimus kategoriðkai neigia ir vadina juos nepagrástais.

Didþiosios Britanijos policija antradiená (2010-12-07) areðtavo skandalingai pagarsëjusio tinklalapio "WikiLeaks" ákûrëjà Julianà Assange (Dþulianà Asandþà), remdamasi europiniu orderiu, kurá iðdavë Ðvedija.
 Oficiali "WikiLeaks" svetainë
 Faktai apie tinklalapá Wikileaks ir jo ákûrëjà