» Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika

 TOP meniu » Pradžia » Akims » Verta pamatyti » Bažnyčios

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika © vietoves.lt

Tai bazilika stovinti Šiluvos miestelyje, prie Raseinių–Radviliškio kelio. Didžiajame bažnyčios altoriuje yra Marijos paveikslas, garsėjantis stebuklais. 1993 m. baziliką aplankė popiežius Jonas Paulius II. 2008 m. bazilikos kompleksui suteiktas kultūros paminklo statusas.

Didikas Petras Simonas Gedgaudas 1457 m. rugsėjo 1 d., sekmadienį, užrašė ir savo antspaudu patvirtino „bažnyčios Šile“ (taip anksčiau vadinta Šiluva) steigimo aktą. Tais pat metais jis pastatydino bažnyčią ir dovanojo jai 146 valakus žemės. Šiluvos savininkas Andrius Zaviša apie 1500 m. bažnyčią atstatė. Jo sūnus Jonas apie 1532 m. perėjo į reformaciją ir pasisavino katalikams tėvo dovanotą žemę.

Bažnyčia palikta katalikams. Ji sparčiai nyko. Evangelikai reformatai 1594 m. pasistatė mūrinę bažnyčią Zbaro kaime (prie Šiluvos). 1592–1622 m. čia veikė vienintelė Žemaitijoje reformatų vidurinė, vėliau parapinė mokykla. Tarp evangelikų reformatų ir katalikų bendruomenių XVII a. būta įvairių kivirčų.

1669 m. įvyko ginkluotas susirėmimas. Evangelikų reformatų parapija 1754 m. prijungta prie Kėdainių. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sunyko.

Vyskupas Jurgis Tiškevičius 1646 m. mini stebuklingą Šiluvos Švč. Marijos paveikslą. Katalikų literatūroje aprašoma Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo istorija pirmąkart aprašyta Šiluvos klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir vėlesnių aprašymų duomenimis, apie 1608 m. apsireiškusi Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų. Ji verkusi, kad toje vietoje, kur buvo garbinamas jos sūnus, dabar ariama ir sėjama.

Vyskupo atstovui oficiolui Jonui Kazakevičiui senelis parodęs vietą prie didžiojo akmens, kur buvo užkasta skrynia. Joje rastas bažnyčios steigimo aktas, Švč. Marijos paveikslas, brangus arnotas. Bylą dėl Šiluvos katalikų bažnyčios grąžinimo iškėlė vyskupas Merkelis Giedraitis. Ją tęsė kunigas M. Kobilinskis, baigė kunigas Jonas Kazakevičius. Švč. Mergelės Marijos paveikslas centriniame altoriuje.

1622 m. teismo sprendimu reformatai privalėjo grąžinti katalikams žemę ir sumokėti 9000 auksinų. J. Kazakevičius savo lėšomis 1627 m. Šiluvoje pastatė nedidelę medinę bažnyčią. Netrukus buvo pastatyta kita, didesnė, kryžiaus plano bažnyčia. 1651 m. įsteigta mokykla. Švč. Mergelės Marijos paveikslas 1674 m. restauruotas ir papuoštas sidabriniu aptaisu. Kražių jėzuitų kolegijos auklėtiniai 1677 m. pradėjo procesines eisenas į Šiluvą. Vyskupas Antanas Tiškevičius 1752 m. įsakė artimesnių parapijų klebonams organizuotai eiti į Šiluvą. 1763 m. procesinės eisenos buvo uždraustos (vėl pradėtos 1905 m.).

1760 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia (apmūrijama senoji). Statyti baigė Tadas Bukota 1775 m. (vidaus dekoras T. Podgaiskio). 1786 m. rugsėjo 8 d. Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas su iškilmėmis vainikuotas vad. popiežiaus karūnomis. Rugsėjo 10 d. konsekruota pati bažnyčia. 1892 m. bažnyčioje kilus gaisrui, sudegė bokštai, stogas, išsilydė 5 varpai, vargonai, sudegė klebonija, prieglauda.

1893 m. parengtas bokštų atstatymo projektas. 1896 m. nulietas varpas, įsigyti vargonai. Kunigo Povilo Katelos rūpesčiu bažnyčia 1925 m. restauruota, atstatyti bokštai. Nuo 1932 m. Šiluvoje rengiami eucharistiniai kongresai. Ona Šmigelskienė 1957 m. restauravo Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Šiluvos bažnyčiai 1976 m. suteiktas mažosios bazilikos titulas.

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, halinė, su dviem bokštais pagrindiniame fasade ir trisiene apside. Prie apsidės bažnyčios kampuose prigludusios žema zakristija ir koplyčia. Išorė raudonų plytų mūro, su balto tinko akcentais (bokštai, langų apvadai, etc.) Vidus trijų navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora mūrinė. Šventoriuje palaidotas vyskupas Juozapas Matulaitis-Labukas (1894–1979). Yra Mykolo Podhaiskio skulptūrų.

Vyskupija: Kauno arkivyskupija.
Dekanatas: Raseinių dekanatas.
Regionas: Žemaitija. Maldos namai Žemaitijoje
Savivaldybė: Raseinių rajono savivaldybė. Maldos namai savivaldybėje
Vietovė: Šiluva [2]
Adresas: M. Jurgaičio a. 2, 60432 Šiluva, Šiluvos sen., Raseinių r. sav.

Pamaldos:
Šv.MIŠIOS:
Sekmadieniais 8, 10, 12 val.
Šiokiadieniais 12 val. (ir 18 val. vasarą).
Šeštadieniais 10 ir 12 val.
Kiekvieno mėnesio 13 d. – 9, 12 val.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų metu (rugsėjo 8 – 15 d.) 10, 12, 18 val.
Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš šv. Mišias ir šv. Mišių metu bažnyčioje.
Švč. Sakramento adoracija sekmadieniais bazilikoje 11–12 val.
Gegužinės pamaldos sekmadieniais 12 val., šiokiadieniais 17.30 val., šeštadieniais 11.30 val.
Birželinės pamaldos sekmadieniais 12 val., šiokiadieniais 17.30 val., šeštadieniais 11.30 val.
Rožinio malda kiekvieną sekmadienį 11.30 val.; spalio mėnesį sekmadieniais ir šeštadieniais 11.30 val., šiokiadieniais 17.30 val.

ATLAIDAI:
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo – gegužės 31 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).
Švenčiausios Jėzaus Širdies – keliama į trečiąjį sekmadienį po Sekminių.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Šilinių) – rugsėjo 8–15 d.


  Nuotraukų galerija - bažnyčios nuotraukose


Maldos namai SAVIVALDYBĖSE

Siūlome paskaityti

 Fotografuoji? būk matomas plačiau :)

Tetėnų koplyčia
Tetėnų koplyčia © vietoves.lt

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar žinote daugiau faktų apie maldos namus Lietuvoje ir ne tik, ir norėtute pasidalinti mintimis - brūkštelkit mums :))

Violetinės spalvos poveikis..... Teigiama, jog violetinė spalva lavina intuiciją, skatina mąstymą ir gerina skydliaukės veiklą. Kadangi violetinė šiek tiek slopina, tinka tiems kuriuos kamuoja nemiga, bei agresyviems, nervingiems
Trafaretai langams..... norint sukurti kalėdinę bei šventinę nuotaiką namuose.. puikus sprendimas - langų puošimas įvairiais kalėdinių bei žieminių motyvų karpiniais. Tad, ieškant sau, susidarė gan nemažas ir puikus traf
Standartiniai vokų formatai..Kartais norint patiems pasidaryti voką, iškyla klausimas o kokie būna standartiniai vokų formatai, tad...