» Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia (buvusi Marijonų)

 TOP meniu » Pradžia » Akims » Verta pamatyti » Bažnyčios

Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia (buvusi Marijonų)Tai bažnyčia stovinti Panevėžyje. 1727 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belozaras ir Bernatonių seniūnas Kristupas Domaskis su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją.

1727–1728 m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. 1741 m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; 1743 m. skirta daugiau žemių. 1790 m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, 1803 m. – nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą.

Sudegus Upytės bažnyčiai, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį Upytės parapijiečių, rašyti metrikus. Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė (koplyčia), skirta vienuoliams ir jų mokiniams.

Po 1831 m. sukilimo Rusijos administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti Ukmergės bažnyčiai.

Atimtoji bažnyčia nenaudota, 1847 m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių koplyčia, bet 1864 m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta. 1872 m. koplyčia nugriauta, ant jos pamatų pastatyta cerkvelė. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą. 1918 m. bažnyčia grąžinta katalikams. Katalikai suremontavo (įrengė 3 altorius, pervežtus iš Klovainių, vargonus, nugriovė cerkvės bokštelius).

Remonto ir įrengimo darbais daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kunigas Juozapas Ruškys. 1919 m. laikytos pirmosios katalikų pamaldos. Atnaujintoji bažnyčia daugiausia buvo skirta moksleiviams ir kariams. Kurį laiką pamaldos dar laikytos ir klebonijoje įrengtoje koplyčioje.

1927 m. Panevėžio vyskupas perdavė bažnyčią marijonams. Rektorius marijonas kunigas Jurgis Tilvytis išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1936 m. išdažytas vidus. 1944 m. bažnyčia gerokai sužalota. Po karo rektorius kunigas Stasys Mažeika bažnyčią suremontavo, sutvarkė altorius, pakabino daug paveikslų. Netrukus bažnyčią valdžia uždarė, vėliau naudota kaip parodų salė. Nuo 1989 m. vėl veikia. Bažnyčia vienabokštė, turi 5 altorius.

1997-12-31 įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Vyskupija: Panevėžio vyskupija.
Dekanatas: Panevėžio-Krekenavos dekanatas.
Regionas: Aukštaitija. Maldos namai Aukštaitijoje
Savivaldybė: Panevėžio miesto savivaldybė. Maldos namai savivaldybėje
Vietovė: Panevėžys [12]
Adresas: Sodų g. 2 LT-35209 Panevėžys
Tel: (45) 46 57 86

Pamaldos:
Šv.MIŠIOS:
Sekmadieniais: 8.30, 10.00, 12.00, 18.00 val.
Šeštadieniais: 8.30, 10.00, 18.00 val.
Šiokiadieniais: 7.30, 18.00 val.

ATLAIDAI:
Švč. Trejybės – I sekmadienis po Sekminių.


  Nuotraukų galerija - bažnyčios nuotraukose


Maldos namai SAVIVALDYBĖSE

Siūlome paskaityti

 Fotografuoji? būk matomas plačiau :)

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar žinote daugiau faktų apie maldos namus Lietuvoje ir ne tik, ir norėtute pasidalinti mintimis - brūkštelkit mums :))

Geltona spalva nuotraukose..... keista geltona tokia šilta spalva, bet apsidairykite gatvėje ir ko gero, nustebsite kiek jos mažai aprangoje
Šiaudų skulptūros..... šiaudai – tai sausa antžeminė javų stiebo dalis, likusi nukūlus grūdus. Naudojama, kaip pašaras, kuras, statybinė medžiaga, trąša.. ir žinoma meno dirbiniams
Kalėdiniai rekordai..... įvairūs rekordai vienaip ar kitaip susiję su kalėdomis.. tad ar žinote, kad.. didžiausia pasaulyje Kalėdų eglute laikoma Gubbio Kalėdinė eglutė, tiksliau eglutė ant Ingino kalno šlaito..