Tai baþnyèia stovinti Kraþiø miestelyje, Kraþantës deðiniajame krante. Pirmoji baþnyèia Kraþiuose pastatyta 1416 m. Kai ji sudegë, 1475 m. pastatyta nauja. Kraþiø klebonija buvo viena turtingiausiø Þemaitijoje. 1533 m. klebonavo bûsimas vyskupas Valerijonas Protasevièius, 1549 m. – poetas ir teisininkas Petras Roizijus.

1570–1740 m. Kraþiuose veikë kunigø seminarija. 1607 m. ásteigtas jëzuitø, 1639 – benediktiniø vienuolynas. Jëzuitai 1614 m. ásteigë kolegijà.

1621 m. ant Radvilos pilies pamatø paðventintas bûsimos jëzuitø baþnyèios kertinis akmuo. Statybà fundavo etmonas Jonas Karolis Katkevièius. Manoma, kad statoma baþnyèia nukentëjo 1655 m., nes statyta iki 1689 m. Ji buvo puoðniausia Þemaitijos baþnyèia: turëjo 12 lipdytø altoriø su kolonomis, meniðkà sakyklà, didþiajame altoriuje buvo Leonardo da Vinèi tapytas Ðvè. Marijos paveikslas. Panaikinus jëzuitø ordinà (1773 m.), mokiniø baþnyèia liko be prieþiûros. Kolegija tapo apygardine mokykla. 1797–1817 m. joje dëstë Kolainiø karmelitai. Baþnyèia neremontuojama iro. Jos sienose atsirado didokø plyðiø, prakiuro stogas, gedo seni paauksuoti vargonai. 1821 m. baþnyèioje uþdraustos pamaldos. 1836 m. nuardytas stogas, netrukus pradëtos ardyti sienos. Nugriautas ir mûrinis dviaukðtis vienuolynas (statytas 1621 m.). Chrizostomas M. Volodkevièius vienuolëms benediktinëms 1642 m. pastatë baþnyèià.

1757–1763 m. pastatyta nauja mûrinë baþnyèia (archit. Tomo Þebrausko projektas). 1709 m. sudegë parapinë baþnyèia. Ji buvo atstatyta tik 1739 m. Klebonas Domininkas Mankauskas pastatë medinæ baþnyèià ir 1758 m. pakvietë vienuoles marjaviles ið Vilniaus. Mirus klebonui vienuolës iðsikëlë, baþnyèia sunyko. 1807 m. parapinë baþnyèia sudegë. 1810 m. atstatyta.

1892 m. gruodþio 24 d. caro valdþia uþdarë benediktiniø vienuolynà. Norëjo uþdaryti ir nugriauti baþnyèià. Tikintieji praðë paversti jà parapijos baþnyèia (vietoj medinës Ðv. Mykolo baþnyèios; pastaràjà praðë leisti pertvarkyti á kapø koplyèià).

Caras Aleksandras III, nepaisydamas praðymø, 1893 m. birþelio 22 d. ásakë baþnyèià ir vienuolynà nugriauti. Gyventojai neleido baþnyèios uþdaryti, jà nuolat saugojo. Lapkrièio mën. valdþia susidorojo su tikinèiaisiais. Dël kazokø smurto þuvo ir nuo þaizdø mirë 9 þmonës, apie 50 suþeista. Baþnyèia uþdaryta.

1904 m. parengtas naujos mûrinës baþnyèios projektas (sàmatinë vertë 70 000 rubliø). Valdþia naujos baþnyèios statyti neleido, tik 1908 m. liepos 29 d. gràþino uþdarytàjà. Suremontuota baþnyèia, paðventinta 1910 m. rugsëjo 4 d., tapo parapine.

Medinëje baþnyèioje taip pat laikytos pamaldos. 1919 m. tapo mokiniø baþnyèia. 1941 m. birþelio 23 d. sudegë. Kraþiø kunigas Stanislovas Rimkus 1940 m. rugpjûèio 6 d. suimtas. Apgriauta ir apdegusi baþnyèia 1943 m. suremontuota. Kraþiuose 1976–1987 m. klebonavo Juozapas Olðauskas (1910–1988), 1948–1956 m. kalintas, palaidotas baþnyèios poþemio kriptoje.

Baþnyèia vëlyvojo baroko stiliaus, staèiakampio plano, vienanavë, dvibokðtë (bokðtai þemesni uþ frontonà). Prie ðoninio fasado yra 2 aukðtø galerija. Ðventoriaus tvora tinkuoto mûro. Jame stovi gotikos ir klasicizmo formø akmenø ir skaldos mozaikos koplyèia su 4 kolonø portiku.

1992-02-01 baþnyèia áraðyta á Kultûros paveldo registrà ir priklauso Ðvè. M. Marijos Nekaltojo Prasidëjimo baþnyèios kompleksui.

Vyskupija: Ðiauliø vyskupija.
Dekanatas: Kelmës dekanatas.
Regionas: Þemaitija. Maldos namai Þemaitijoje
Savivaldybë: Kelmës rajono savivaldybë. Maldos namai savivaldybëje
Vietovë: Kraþiai [3]
Adresas: M. K. Sarbievijaus g. 45, Kraþiai, 86274 Kelmës r.
Tel: (427) 58349, faks. (427) 58379

Pamaldos:
Ðv.MIÐIOS:
Sekmadieniais – 12.30 val.,
Ðeðtadieniais – pagal susitarimà
ðiokiadieniais – 9.00 val. (iðskyrus pirmadiená)

  Nuotraukø galerija - baþnyèios nuotraukose