» Kalnelio kaimo Šv. Jono Krikštytojo kapinių koplyčia

 TOP meniu » Pradžia » Akims » Verta pamatyti » Bažnyčios

Kalnelio kaimo Šv. Jono Krikštytojo kapinių koplyčiaTai koplyčia stovinti Joniškio rajone, Kalnelio kaime, 4 km į vakarus nuo Joniškio, netoli kelių 153 Joniškis–Žagarė–Naujoji Akmenė ir 1619 Kalnelis–Žadvainiai sankirtos. Koplyčia stovi kaimo kapinėse ant Kalnelio piliakalnio. Prie kapinių vartelių pastatytas informacinis stendas skelbia, jog tai Joniškio rajono sakralinio kelio objektas.

Pasak padavimų, gali būti pastatyta buvusioje senovės lietuvių tikybos šventoje vietoje - romuvoje. Koplyčia yra XIX a. pradžios liaudies architektūros statinys. 1939 m. koplyčia buvo suremontuota, pakeista dalis fasado konstrukcijų, pristatytas bokštelis, tačiau ši koplyčia yra išlaikiusi ir daug autentiškų elementų.

Koplyčia vienabokštė, sienos apkaltos horizontaliai, stogas dengtas skarda. Yra trys nesudėtingų formų altoriai. Koplyčios bokšte kabo vertingas varpas (unik. kodas 7770). Koplyčia labai šviesi, prieš kelerius metus vidus išdažytas.

Vyskupija: Šiaulių vyskupija.
Dekanatas: Joniškio dekanatas.
Regionas: Aukštaitija. Maldos namai Aukštaitijoje
Savivaldybė: Joniškio rajono savivaldybė. Maldos namai savivaldybėje
Adresas: Ramybės g. 4, 84120 Kalnelis, Joniškio sen., Joniškio r. sav.
Koplyčią supa Kalnelio kaimo kapinės.

  Nuotraukų galerija - bažnyčios nuotraukose


Maldos namai SAVIVALDYBĖSE

Siūlome paskaityti

 Fotografuoji? būk matomas plačiau :)

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar žinote daugiau faktų apie maldos namus Lietuvoje ir ne tik, ir norėtute pasidalinti mintimis - brūkštelkit mums :))

Užuojautų rašymo etika!..... Užuojauta turi būti glausta, informatyvaus pobūdžio. Joje nurodoma užuojautos priežastis, adresatas ir siuntėjas. Užuojautos priežastis dažniausiai nusakoma prielinksniu dėl...
Nuogirdos iš TV laidos - Klausimėlis..... žiūrint kartais nesupranti ar čia juoktis ar verkti, žinoma yra juokinga kai žmonės nusikalba bet kartais, tai netelpa į jokius rėmus
Durbės mūšis..... Kautynės įvyko 1260 m. liepos 13 d. prie Durbės ežero netoli Liepojos. Manoma, kad žemaičiams vadovavo kunigaikštis Treniota. Mūšis baigėsi visiška žemaičių pergale