» Senovës egiptas

 TOP meniu » Pradþia » Ádomybës » Ar þinai? » Temos

 Dabar skaitote » Ar þinai? »» Egiptas

Prieðistoriniø laikø egiptieèiai ið pradþiø gyveno ten, kur ðiandien plyti Sacharos dykuma. Bet, pamaþu ásivyraujant sausam klimatui þmonës persikelia á þaliuojantá Nilo slëná.

Bûtent, derlingasis Nilo slënio dirvoþemis davë pradþià Egipto – civilizacijai, kuri atsirado prieð 5000 metø ir iðsilaikë daugiau kaip 3000 metø. Nilo vandenys tamsø jo pakranèiø dirvoþemá padarë naðø, ir Egipto civilizacija suklestëjo. Ilgà laikà Egipto istorija nesikeitë. Ðalá valdë faraonai, padedami viziriais vadinamø pareigûnø, kurie rinko mokesèius ir teisëjavo. Egiptieèiai garbino daugybæ dievø ir tikëjo, kad miræ nueis á pomirtiná pasaulá. Faraonai statësi praðmatniu kapus; ið jø didingiausios yra piramidës. Egiptieèiai daug paþengë medicinoje. Vis dëlto pamaþu ði civilizacija iro, kol galiausiai tapo paþeidþiama svetimðaliø antpuoliø. 30 m. pr. Kr. Ðia imperija galutinai uþkariavo romënai.

Archeologijos duomenys liudija, kad iðsivysèiusi Egipto visuomenë egzistavo gerokai anksèiau uþ vieningos valstybës susidarymà. Tebesitæsiantys kasinëjimai Egipte pamaþu keièia mokslininkø poþiûrá á Egipto civilizacijos kilmæ. XX a. pabaigoje archeologai aptiko árodymø, kad pietvakariniame Egipto kraðte, netoli sienos su Sudanu þmonës gyveno 8000 pr. m. e. Archeologijos mokslo duomenimis, dabartiniame Egipte þmonës Sacharos dykumos oazëse gyveno dar prieð 12 000 metø. Prieð 10 000 metø jie sukûrë aukðto lygio civilizacijà. Á Nilo slëná pirmieji þmonës pradëjo keltis VI tûkstantmetyje pr. m. e. Pirmoji Nilo kultûra susiklostë prieð 7000 metø.

Egiptieèiai savo kraðtà vadino Keme – „juoda þemë“ (Juodasis Egiptas), toks pavadinimas tikriausiai atsirado dël to, kad potvyniø metu ant krantø nusëdæs dumblas buvo tamsios spalvos. Taip pat buvo pavadinimas „Chet Ka Ptah“ – „Pta sielos rûmai“. Daug vëliau graikai ðá vardà pervadino savaip – „Aigyptos“.

Egiptieèiø tautà sudarë afrikieèiai ir azijieèiai, atsikëlæ èia apie 5200 m. pr. Kr. Kuriasi kaimai ir maþi miesteliai, kurie paskui jungdamiesi sudaro Ðiaurës ir Pietø karalystes. Apie 3200 m. pr. Kr. ðios karalystës suvienijamos. Pirmuoju Aukðtutinio ir Þemutinio Egipto karalysèiø faraonu tampa Menas (Narmeras). Prasideda ilga 3000 metø trukusi Egipto istorija, kurià viena ar kita linkme kreipë 30 dinastijø ir 180 valdovø.

Pirmoji sostinë Tisas iki ðiol nesurasta. Apie 2680 m. pr. Kr. prasideda laikotarpis vadinamas Senàja karalyste. Sostinë perkeliama á Memfá. Dþoseris pasistatydina Sakaroje kapà-piramidæ. IV dinastijos faraonø Cheopso, Chefreno ir Mikerino laikais iðkyla garsiosios al Gizos piramidës ir sfinksas...


• Senovës Egipto istorija skirstoma á periodus: prieðdinastinis, senoji karalystë, vidurinioji karalystë ir naujoji karalystë ir dinastijas.

• Ramzis II Didysis buvo pats garsiausias Naujosios karalystës valdovas - karvedys, politikas ir diplomatas.

• 1258 m. pr. m. e. jis sudarë pirmàjà pasaulyje þinomà taikos sutartá su hetitø valstybës valdovu Hatusiliu III. Tai pirmas kartas istorijoje, kada karas vyko ne iki kurios nors pusës galutinës pergalës, o baigësi taikos derybomis.

• Egiptologai árodë, kad Ramzio II laikais Egiptas pasiekë didþiausios savo ðlovës apogëjø.

• 664 m. pr. m. e. á Egiptà ásiverþia asirai ir já uþkariauja.

• 525 pr. m. e. Egiptà uþima persai.

• 332 m. pr. m. e.l Egiptà uþkariauja Makedonijos karalius Aleksandras Didysis. Tuomet prasideda helenizmo epocha.

• 304 pr. m. e. Egiptà ima valdyti Aleksandro brolio Ptolemëjaus ákurta Ptolemëjø dinastija (iki 30 m. pr. m. e.).

• Egipto þlugimas siejamas su faraonës Kleopatros VII vardu, kuri pradëjo dinastinius karus su savo broliais ir vyrais (Ptolemëjai XIII ir XIV) ir pasikvietë á pagalbà Romos armijà.

• Kleopatra nusiþudë 30 pr. m. e., o Egipto sosto paveldëtojà - Kleopatros ir Gajaus Julijaus Cezario septyniolikmetá sûnø Cezarionà - tais paèiais metais nuþudë bûsimasis Romos imperatorius Gajus Julijus Oktavianas Augustas. Taip Egiptas atsiduria Romos valdþioje.

• Romënai valdo Egiptà nuo 30 m. pr. m. e. iki 638 m. e. m.

• 640 m. e. m. Egiptà uþkariauja pranaðo Mahometo suvienyti arabai. Jø valdymas tæsiasi iki ðiol.

• 1798 m. Egiptà okupuoja Prancûzijos armija su Napoleonu Bonapartu.

• Kartu su Napoleono armija á Egiptà atkeliauja ir pirmieji archeologai.

• 1799 m., netoli Rozetës miesto, Napoleono armijos karininkas atranda juodo bazalto akmená, iðmargintà raðmenimis. Ðis akmuo vëliau pavadinamas Rozetës akmeniu ir tampa viso egiptologijos mokslo pradþia, kai 1822 metais já iððifruoja prancûzø egiptologas Þanas Fransua Ðampoljonas.

Senovës egiptas | © Juan Carlos Fonseca Mata | wikipediaR E K O M E N D U O J A M EKilimai ið vaisiø, uogø ir augalø

..... ir ne kur svetur, o pas mus Lietuvoje, tiksliau Kaune respublikinëje rudens gërybiø ir amatø mugëje - Derliaus ðventë - 2012

Faktai apie þmogaus organizmà

..... Sakoma, norint gerai gyventi, vien pinigø neuþtenka, reikia ir sveikatos. O bûsi sveikas, tik tuomet kai apie savo organizmà þinosi viskà. Tad, gal pradedame nuo faktø? :)

Pontë Vekijo

..... Tai seniausias Europoje akmeninis uþdarøjø skliautø segmentinis arkinis tiltas, esantis Florencijoje, Italijoje. Tai vienintelis per Antràjá pasauliná karà iðlikæs tiltas Florencijoje, pastatytas

  Dar daugiau faktø apie senovës egiptà