» Graikø dievai ir deivës

 TOP meniu » Pradþia » Ádomybës » Ar þinai? » Temos

 Jûs esate » Ar þinai? » Graikø dievai ir deivësDzeusas

Dzeusas (romëniðkas vardas - Jupiteris). Jis yra dievø karalius, dangaus, perkûno ir þaibø dievas. Þaibø svaidytojas. Labai ûmus, daþnai sukyla prieð þmones. Dievas Dzeusas dievø padedamas valdë visà þemæ ir dangø, visà þmonijà ir pasaulá.

Dzeuso gimimas. Kronas nebuvo tikras, kad valdþia visada iðliks jo rankose. Jis bijojo, kad jo vaikai nesukiltø prieð ji dël sosto, kaip jis sukilo prieð savo tëvà Uranà. Jis liepë savo þmonai Rëjai atneðti jam kà tik gimusius vaikus ir negailestingai juos prarijo. Vos penktàjá vaikà prarijo, motina Rëja neapkentusi tokio baisumo, kad gali prarasti ir paskutiná savo vaikà, pasislëpë Kretos saloje. Ten gilioje oloje ir pagimdë slapèia sûnø Dzeusà, tapusá visø dievø karaliumi. Já motina Rëja ir paliko ten augti, o tëvui ábruko á burnà suvystytà akmená. Ðis jokios apgaulës neátarë. O Dzeusas tuo metu augo ir stiprëjo Kretos saloje.

Iðaugæs ir subrendæs Dzeusas sukilo prieð savo tëvà ir liepë jam atryti jo brolius ir seseris. Tëvas pakluso sûnaus ásakymui ir vienà po kito atrijo savo vaikus:

Hestijà - aukuro ir namø þidinio deivë,
Demetrà - derlingumo deivë,
Herà - santuokos deivë (Dzeuso þmona),
Hadà - pragaro ir mirusiøjø dievas,
Poseidonà - jûros dievas.

Jie visi ásitvirtino Olimpe. Nors Dzeusas ir daug kovojæs, svaidæs þaibus ir griaustinius dël Olimpo sosto, taèiau vis tiek jame ásigalëjo, kaip dievø karalius. Sau Dzeusas pasiëmë dangø, Poseidonas - jûrà, o Hadas - poþeminæ mirusiøjø karalystæ. Nors visi tarpusavyje pasidalijo savo valdas, vis dëlto visur vieðpatavo dangaus valdovas Dzeusas: jis valdë þmones ir dievus - visà pasaulá.

Dzeuso vieðpatavimas olimpe - Olimpe vieðpatavo Dzeusas, apsuptas pulko dievø, aiðku ðalia ir þmona Hera (santuokos deivë), galingoji Dzeuso dukra Atënë (karo deivë) ir dukra Dikë (teisingumo deivë), jaunoji dukra Hebë, sûnus Hefaistas ( ugnies dievas) ir daug kitø dievø. Dzeusas yra tvirtumo ásikûnijimas, jo vyriðkame, graþiame veide atsispindi didybë ir ramus valdþios supratimas. Dzeusas ir visi kiti dievai iðkilmingose puotose sprendþia visus reikalus, lemia pasaulio ir þmoniø likimà.

Ið Olimpo Dzeusas siunèia þmonëms savo dovanas ir áveda þemëje tvarkà bei ástatymus. Dzeuso rankose yra þmoniø likimas: laimë ir nelaimë, gëris ir blogis, gyvybë ir mirtis. Dzeusas þmonëms siunèia gërio ir blogio dovanas. Jei þmogus paþeidþia Dzeuso nustatytà tvarkà þemëje ir nesilaiko jo ástatymø, galingasis Dzeusas juos baudþia be gailesèio.

Á Dzeuso valdþià niekas nedráso kësintis po ánirtingø kovø, nepalauþiamas teisybës ir tvarkos sergëtojas tebebuvo jis. Taèiau jam buvo skirta ir didelë pareiga: rûpintis pasaulio darna, ginti teisybæ. Juk nekiekvienas galëtø prisiimti ðitokià atsakomybæ. Taip pat jam buvo skirta apvalyti þudikus , susitepusius krauju. Visas ðis Dzeuso poelgis ir parodo, koks jis dràsus ir galingas. Taipogi be aistros vieðpatauti pasaulyje, jis turëjo dar vienà aistrà - moteris. Pirmoji jo meilë buvo motina Rëja. Pastaroji nepritarë sûnaus vedybom, tad ið átûþio Dzeusas pasinaudojo savo motina, taip numalðindamas savo geismà. Motina ðlykðtëjosi sûnum, o ðis esà taip pasielgæs tik ið kerðto. Kita jo geismo auka buvo Metidë. Toji taip pat prieðinosi Dzeusui, bet juk jis visagalis, todël ir pakluso jo valiai. Panaðu, kad viena pirmøjø Dzeuso þmonø buvo titanidë Eurinomë. Jiedu susilaukë charièiø ir trijø deiviø, kurios gyveno Olimpe. Vëliau vedë ir Temidæ, su ja taip pat susilaukë puikiø dukterø. Taèiau tvirèiausia ir toli graþu ne laimingiausia santuoka buvo su Hera. Jiedu susilaukë ketvertà vaikø: Hefaistà, Arëjà, Eileitijà ir Hebæ. Jø santuoka nebuvo ideali jau vien dël to, kad Olimpo valdovas nuolat svetimoteriavo.

“Dzeuso simboliai: þaibas, skeptras ir erelis. Romëniðkas Dzeuso atitikmuo – dievas Jupiteris, induizmo – Djausas. Dievas vaizduojamas barzdotu, iðdidþiu ir pagyvenusiu tvirto stoto vyru."


Dzeusas | by Marie-Lan Nguyen | wikipediaR E K O M E N D U O J A M EE-atvirukai Kovo 11-osios proga

..... graþûs e-atvirukai Kovo 11-osios proga - Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo dienos proga, pasveikink ir primink savo draugams istorines datas :)

Graþûs eilëraðèiai

..... Rytà pabudau,supratau, kaþka ir vël pajutau, vël dauþosi ðirdis, saulei nusiðypsau, ðiendien bus laiminga diena...

Mikieriø tiltas :: Inkûnø Beþdþioniø tiltas

..... Tai pësèiøjø tiltas per Ðventàjà Mikieriuose, Anykðèiø raj., jungiantis Mikierius ir Inkûnus. Viename krante – prie Ðimoniø girios ásikûrusi miðkø ûkio gyvenvietë, girininkija, mokykla, medicinos