Dirba mūsų kontoroje viena jauna mergina. Pavardė jos normali, o vardas tai tiesiog puikus tiksliai sutampa su tokių labai skanių latviškų saldainių pavadinimu. Tai štai, darbe gimtadienį jos šventėm. Su humoru pas ją viskas tvarkoje, todėl atsinešė maišelį ji nemažą tų saldainių, kurių pavadinimas labiausiai tiko tokia proga. Didesnę dalį išdėjo ant stalo, o kitus paliko tokiame pagalbiniame kambarėlyje (ne iš godumo, o tam, kad ilgesniam laikui pratęsti malonumą).
Pasėdėjom, suvalgėm viską, taip pat išgėrėm nemažai į sveikatą kaltininkės. Niekas nė nepastebėjo, kad kažkas atnešė ant stalo likusius saldainius, o atnešusysis taip pat tuojau pamiršo apie juos.
Atėjo laikas kavos išgerti, kolektyvas jau įšilęs, linksmi visi. Siunčia varduvininkę, kad atneštų dar saldainių (sėdėjo ji arčiausiai prie to pagalbinio kambarėlio). Nueina ji į kambarėlį ir šaukia iš ten, kad nėra seniai jokių saldainių, matyt jau paėmė kažkas.
O po to: "Radau!!!"
Išbėga visa švytinti iš džiaugsmo, su vienu vieninteliu saldainiu aukštai iškeltoje rankoje ir garsiau už visą turgų šaukia:
"Kas nori ...(saldainio pavadinimas yra jos vardas)?!"
Akimirka tylos. Po to sprogimas. Visi, kas ant kėdžių prieš tai sėdėjo, kvatodami nuvirto ant grindų..