Turiu pareigą - kiekvieną vakarą išvesti laukan šunį, per jį susipažinau ir su aplinkiniais kaimynais, kurie taip pat savuosius atsiveda pasiganyti. Tai štai viena jauna mergina, abiturientė iš kaimyninio namo šiandien papasakojo pokštą, kaip savo tėvą ji išdūrė.
Užėjo kažkodėl nuotaika jam pasikalbėti temomis rimtomis ir pristojo su klausimais apie mano gyvenimą. Kaip reikalai, kokie ateities planai, kur studijuoti ketinu ir panašiai. Šiaip tai nieko naujo papasakoti aš jam negaliu, kartotis nesinori, bet prisiminiau, kad šiandien balandžio 1, tai nutariau truputį pajuokauti.
Pradėjau riesti jam istoriją apie tai, kad įsimylėjau aš vaikiną. Visais atžvilgiais puikus: aukštas, gražus, suaugęs (45 metai), musulmonas. Tiesa, vedęs jau, tačiau tai niekis pas juos daugpatystė juk nedraudžiama. Tai štai, prieš savaitę paaiškėjo, kad aš nuo jo vaikelio laukiuosi ir ketinu dabar tekėti bei išvažiuoti į gimtinę jo, į Palestiną ...
Niekuomet gyvenime prieš tai girdėjus nebuvau, kad tėvas mano matais keiktųsi kada...
Teko greitai prisipažinti, kad tai tik pokštas, o tai ir iki infarkto netoli ...
- Su balandžio pirmąja, tėveli, - pasakiau tuomet.
Tėvas vaikėsi po to mane, lyg koks vaikigalis šešiolikinis..