Nuvažiavom pas brolį ir kaip pridera batus nusiėmiau ir palikau prieškambaryje. Tai buvo balti sportiniai bateliai.
Vakare reikia važiuot namo,žiūriu vieno bato nėra. Ieškom, ieškom - nu nėra. Nusprendėm, kad šuo į lauką ištempė. (Pas juos mažiukas jaunas šuniukas palaidas yra) Išėjom visi ( 8 suaugę žmonės ) mano vieno bato ieškot. Apėjom visus pakampius nu nėra , nors verk.
Kiek paieškoję, vėl visi susirinkom prieškambaryje. Tik staiga brolis rodo į vieną margą sprotbatį ir sako:
- O čia kieno???
- Mano juk balti, O palauk, palauk čia juk mano...
- Vajetau, oi jūs velniūkščiai, išpaišėt mano batą.
- Velnias, dar ir nenusiplauna.
Tik visi cha - cha - cha....
- O man tai visiškai nejuokinga.
Draugas sako:
- Duok antrą, tegu išpaišo, turėsi sprotbačius su gėlytėm.
Vėl visi cha - cha - cha....
Tad, atvažiavau su gražiais baltais bateliais, o išvažiavau su orginaliais margais su gėlytėm, dar ir skirtingai išmargintais.
[Istorija, pagal tikrą faktą, tik truputėlį pagražinta, vardai pakeisti, tačiau istorijos herojai tikri.. Laima
]